Eksperimentinis vaistas, tiriamas daugelyje šalių, rodo reikšmingą poveikį pacientams, kurių vėžys nustojo reaguoti į įprastus gydymo metodus. Klinikinio tyrimo duomenys parodė, kad injekcija sumažino navikus arba visiškai juos išnaikino daugybei pacientų – 43 iš 102 dalyvių reagavo į gydymą, o 15 atvejų augliai visiškai sunyko. Tyrimas ypač aktualus tiems, kuriems standartinės terapijos nebeveikia.
Tyrimo apimtis ir rezultatai
Klininis tyrimas apėmė 102 pacientus, sergančius galvos ir kaklo vėžiu (išskyrus ŽPV sukeltus atvejus). Vaistas buvo išbandytas pacientams iš kelių šalių, įskaitant dalyvius iš 11 valstybių. Trys iš keturių atsakymų buvo pastebėti per kelias savaites nuo gydymo pradžios. „Tai precedento neturinčios stiprios reakcijos pacientams, kurių liga buvo atspari chemoterapijai ir imunoterapijai“, – sakė Kevinas Harringtonas, Londono vėžio tyrimų instituto (ICR) profesorius. „Tyrimui atrinkti pacientai, kurių gydymo galimybės yra itin ribotos, todėl pasiektas pagerėjimas yra labai įspūdingas rezultatas“, – paaiškino K. Harringtonas.
Veikimo mechanizmai
Amivantamabas (vaisto pavadinimas) veikia trimis pagrindiniais būdais: blokuoja baltymą, kuris skatina auglių augimą; slopina signalų perdavimo kelius, kuriais vėžinės ląstelės dažnai išvengia gydymo poveikio; ir aktyvina imuninę sistemą, kad ji atakuotų naviką. Dėl tokio kombinacinio poveikio vaistas gali veikti prieš įvairias naviko rūšis, todėl mokslininkai tiria jo taikymą ir plaučių, storosios žarnos, smegenų bei skrandžio vėžiui gydyti.
Pacientų patirtys
Vienas iš tyrimo dalyvių, 56-erių Karlas Volšas, pasakojo apie reikšmingą būklės pagerėjimą: „Iš pradžių man buvo taikoma chemoterapija ir imunoterapija, tačiau, deja, tradicinis gydymas nebuvo veiksmingas. Tuomet man buvo rekomenduota dalyvauti „OrigAMI-4“ tyrime. Dabar esu 17-ame gydymo cikle ir esu labai patenkintas iki šiol pasiekta pažanga“, – pasakoja vyras.
Gydymas suleidžiamas po oda, panašiai kaip vakcina, tad procedūra yra greitesnė ir patogesnė nei daugeliui intraveninių terapijų. Dauguma šalutinių reiškinių buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, o gydymą nutraukti teko mažiau nei vienam iš dešimties pacientų.
„Dabar jaučiuosi galintis gyventi įprastą gyvenimą. Prieš pradedant tyrimą – dėl patinimų ir skausmo – man buvo sunku normaliai kalbėti ir valgyti. Nuo gydymo pradžios patinimai žymiai sumažėjo, o skausmas gerokai susilpnėjo. Taip pat neliko šalutinių poveikių, kuriuos patirdavau chemoterapijos metu“, – sakė K. Volšas iš Birmingemo.
Reikšmė ir ateities perspektyvos
Autorių teigimu, pacientai, kuriems skirtas šis vaistas, po gydymo pradžios išgyveno vidutiniškai 12,5 mėnesio, nepaisant sunkios ligos stadijos. „Šis tyrimas parodo, kaip naujų gydymo būdų kūrimas gali lemti reikšmingą pažangą net ir tiems pacientams, kurių gydymo galimybės yra labai ribotos. Pasiekti rezultatai yra reikšmingas žingsnis į priekį“, – sakė ICR generalinė direktorė prof. Kristian Helin.
Vis dėlto kol kas tai yra ankstyvųjų stadijų rezultatai: reikia ilgesnio stebėjimo, platesnių tyrimų ir reguliavimo institucijų vertinimo, kad vaistas taptų plačiai prieinamas. Svarbu užtikrinti, kad nauji gydymo metodai būtų ne tik veiksmingi, bet ir prieinami pacientams visose šalyse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.