Pasaulinės diabeto dienos kontekste specialistai primena, kad cukrinis diabetas – viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų Lietuvoje. Nors medicinos galimybės diabeto valdyme gerėja, daugeliui gyventojų trūksta sąmoningumo laiku atpažinti pirmuosius ligos požymius. Ankstyva diagnostika ir prevencija leidžia išvengti sunkių komplikacijų, todėl svarbu žinoti, kokie organizmo signalai turėtų priversti kreiptis į gydytoją.
Simptomai, kurių nevertėtų ignoruoti
„Cukrinis diabetas dažnu atveju vystosi tyliai, ir jo simptomai atsiranda pamažu, o žmonės prie jų prisitaiko priskirdami juos nuovargiui, stresui ar pervargimui.
Dažnai vadovaujamasi tokia logika, kad jei neskauda, tai atrodo, kad viskas gerai. Todėl liga vystosi nepastebimai ir būna nustatoma pavėluotai“, – aiškina gydytoja.
Tipiški požymiai: padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, regėjimo sutrikimai. Kartais žmogus gali jausti odos niežėjimą, lėčiau gyjančias žaizdas ar nejautrumą kojose. Pirmuosius simptomus dažnai priskiriame įprastam stresui ar nuovargiui, todėl verta būti dėmesingiems savo organizmui.
Skiriasi ligos formos ir eiga
„Jis dažniau diagnozuojamas vaikams, paaugliams ar jauniems asmenims. Tokiu atveju žmogus gali jausti pykinimą, vaisių kvapą iš burnos, greitą kvėpavimą ar net sumišimą – tai gali būti gyvybei pavojingos diabetinės ketoacidozės požymiai“, – teigia D. Krylovienė.
Pirmojo tipo diabetas dažnai prasideda ūmiai, o antrojo tipo – lėtai, vystosi per mėnesius ar metus. Pastarasis neretai vadinamas „tyliąja“ liga: simptomai gali būti lengvi ir nepriskiriami rimtai sveikatos problemai, kol liga jau būna pažengusi.
Kaip laiku diagnozuoti ir kokius tyrimus atlikti
Gydytoja rekomenduoja skirti dėmesį reguliariems tyrimams: gliukozės kiekio kraujyje matavimui, glikozilinto hemoglobino (HbA1c) rodikliui ir, esant būtinybei, geriamosios gliukozės tolerancijos testui. Asmenims nuo 33–35 metų patartina tikrintis bent kas trejus metus, o tiems, kurie priklauso didesnės rizikos grupei (antsvoris, padidintas kraujospūdis, aukštas cholesterolis, šeimos anamnezė), – kas vienerius ar pusantrų metų.
Prevencijos žingsniai ir gyvenimo būdas
„Svarbu valgyti reguliariai, vengti persivalgymo ir vėlyvų vakarienių. Pusė lėkštės turėtų būti daržovės, o racione – pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai ir liesa mėsa.
Fizinis aktyvumas bent 150 minučių per savaitę, kokybiškas miegas ir streso valdymas padeda palaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje.
Tuo tarpu rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas didina atsparumą insulinui ir spartina ligos vystymąsi“, – akcentuoja D. Krylovienė.
Net 58 proc. atvejų riziką galima sumažinti keičiant kasdienius įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir tinkamas miegas yra kertiniai elementai, padedantys užkirsti kelią ligai arba sulėtinti jos progresavimą.
Prevencinių tyrimų svarba
„Pastebime augantį gyventojų sąmoningumą – gyvendami aktyviu ir įtemptu tempu, vis daugiau žmonių supranta, kad tyrimai dėl cukraus ar cholesterolio kiekio kraujyje padeda laiku pastebėti neigiamus sveikatos pokyčius. Prevencija vis dažniau tampa kasdienės sveikatos priežiūros dalimi.
Kai žmogus reguliariai tikrina savo sveikatą ir domisi tyrimų rezultatais, jis gali sumažinti ligų riziką. Diabetas yra svarbus pavyzdys, kai laiku pastebėtas pokytis gali nulemti viso gyvenimo kokybę“, – pabrėžia ekspertas.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir dėmesys kasdieniams įpročiams – tai investicija į ilgalaikę gyvenimo kokybę. Laiku užfiksavus pakitimus, galima imtis paprastų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią rimtoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.