Padidėjęs cholesterolis dažnai vadinamas „tyliąja” būkle, nes dažnai nesukelia aiškių simptomų, kol liga nėra pažengusi. Kraujo riebalai kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir formuoja apnašas — procesą, vadinamą ateroskleroze. Tai laipsniškas sutrikimas: kraujagyslės siaurėja, sutrinka kraujotaka ir didėja širdies priepuolio bei insulto rizika. Nors genetika turi svarbų vaidmenį, kasdieniai įpročiai lemia didelę dalį rizikos ir dažnai yra visiškai modifikuojami.
Keturi pavojingi kasdieniai įpročiai
Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis įprotis — netinkama mityba. Dažnas perdirbtų, riebių ir cukringų produktų vartojimas didina „blogojo” MTL cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo” DTL cholesterolio santykį. Riebalai, ypač transriebalai ir daug sočiųjų riebalų turintys produktai, skatina apnašų formavimąsi kraujagyslėse. Ką daryti: rinktis daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies; vartoti augalinius riebalus (alyvuogių, rapsų) ir vengti greito maisto bei transriebalų.
Antrasis įprotis — fizinio aktyvumo trūkumas. Sėdimas gyvenimo būdas mažina organizmo gebėjimą reguliuoti riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina svorio augimą ir padidina kraujospūdį. Reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas — bent 150 minučių per savaitę — didina DTL cholesterolį, gerina kraujotaką ir padeda išlaikyti sveiką kūno masę. Net kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas žymiai sumažina širdies ligų riziką.
Trečiasis — rūkymas ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Rūkymas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių endotelį, skatina uždegimą ir spartina apnašų susidarymą. Alkoholis mažomis dozėmis gali nežymiai padidinti DTL, tačiau didelis vartojimas veda į trigliceridų augimą ir kraujospūdžio padidėjimą. Geriausia strategija — mesti rūkyti ir riboti alkoholį pagal gydytojo rekomendacijas.
Ketvirtas aspektas — chroniškas stresas ir prastas miego režimas. Ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus organizme ir gali didinti cholesterolio koncentracijas bei arterijų pažeidimo riziką.
Miego trūkumas trikdo medžiagų apykaitą ir didina alkio bei netinkamų maisto pasirinkimų tikimybę. Rekomenduojama taikyti streso valdymo metodus (kvėpavimo pratimai, fizinė veikla, meditacija) ir stengtis miegoti 7–8 valandas per parą.
Ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją
Jeigu turite šeimos anamnezę ar esate rizikos grupėje, svarbu reguliariai tikrinti lipidogramą. Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai gali ženkliai pagerinti kraujo rodiklius, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga medikamentinė terapija, pavyzdžiui, statinai. Pasitarkite su šeimos gydytoju ar kardiologu dėl rizikos vertinimo, individualių rekomendacijų ir sekimo plano. Ankstyva prevencija ir nuoseklūs pokyčiai gali žymiai sumažinti infarkto ir kitų širdies ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.