Vasaros karščiai ir sparčios oro permainos pastarosiomis savaitėmis atnešė rimtą iššūkį širdies ir kraujagyslių sistemomis sergantiems pacientams. Vilniaus Santaros klinikų Priėmimo skyrius fiksuoja ženklų įvežimų skaičiaus augimą: greitosios pagalbos automobiliai atvyksta dažniau, o hospitalizacijų dėl krūtinės anginos ir miokardo infarkto padaugėjo net apie trečdaliu.
Kas vyksta ir kam gresia didžiausia rizika
Karščiai veikia kraujagyslių tonusą, skysčių balansą ir kraujo klampumą — tai padidina trombozių, infarkto ir insulto riziką. Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos vargina vyresnio amžiaus žmones, tačiau staigūs orų svyravimai ir dehidratacija gali ištikti ir jaunesnius pacientus. Priėmimo skyrių darbuotojai pastebi, kad net jauni, anksčiau sveiki žmonės naktimis skundžiasi staigiais širdies ritmo sutrikimais ar stipriais krūtinės skausmais.
„Nėra jokių abejonių, kad orai širdies ir kraujagyslių patologijai, tai ypač pastebėjome pastarąją savaitę, kai buvo didžiulės orų permainos. – LNK Žinioms sakė VUL Santaros klinikų kardiologas Vytautas Juknevičius. – Ypač žmonėms paūmėja krūtinės angina, nemažai pacientų hospitalizavome dėl miokardo infarkto.“
Pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti
Gydytojai vieningai nurodo kelias dažniausias klaidas, kurios didina riziką: skysčių vartojimo nepakankamumas, buvimas tiesioginėje saulėje ilgesnį laiką, neatsargus fizinis krūvis karštyje ir netinkamas aprangos pasirinkimas. Dehidratacija padidina kraujo klampumą ir trombų formavimosi tikimybę, todėl net ir esant lengviems simptomams — galvos svaigimui, silpnumui ar nežymiam krūtinės skausmui — būtina sureaguoti laiku.
„Didžiausia klaida, kokią daro pacientai, jie vartoja per mažai skysčių, – komentavo gydytojas V. Juknevičius. – Dėl to padidėja kraujo klampumas, padidėja trombozių tikimybė, tuomet padidėja infarkto arba insulto rizika. Todėl karštesnėmis dienomis pacientai turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, turėtų vartoti daugiau skysčių.“
Be to, Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas atkreipia dėmesį į specifinius šiluminio streso atvejus: „Savaitgalį turėjome keletą ligonių, kurie patyrė šiluminį smūgį.
Tie atvejai buvo susiję su tam tikromis situacijomis. Vienas buvo kariškis, kitas – žmogus iš viešojo transporto. Matyt, apie tokius žmones mes ir turėtume kalbėti“, – sakė Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas.
Praktinės rekomendacijos ir prevencija
Norint sumažinti riziką rekomenduojama: vengti buvimo tiesioginėje saulėje piko valandomis, dėvėti natūralaus audinio lengvus drabužius ir galvos apdangalus, dažnai gerti švarų vandenį bei vengti intensyvaus fizinio krūvio karštyje. Žmonėms, turintiems žinomų širdies sutrikimų, svarbu reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir neignoruoti simptomų. Jei pasijuntate blogai — skubiai kvieskite greitąją pagalbą: laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Keliauojant į gamtą ar atostogaujant rekomenduojama turėti buvimo vietos koordinates arba žinoti, kaip jas perduoti skubios pagalbos tarnyboms. Tokiu būdu sumažėja delsimo rizika ir suteikiama galimybė greičiau pasiekti pagalbą, kai žmogus pats negali aiškiai nurodyti savo buvimo vietos.
Laikantis šių paprastų priemonių ir atidžiai stebint savo sveikatą, galima gerokai sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.