Kova su pertekliniais kūno kilogramais šiuolaikinėje visuomenėje tapo itin aktualia tema. Reklamos, socialinės medijos ir įvairios dietos neretai skatina siekti idealaus kūno svorio, dažnai smerkiant antsvorį kaip pagrindinį sveikatos priešą. Tačiau ar visada tai yra tiesa? Naujausių mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia, kad pavojingesniu gali būti ne antsvoris, o per didelis liesumas.
„Storas, bet sveikas“ fenomenas
Danų mokslininkų atliktas tyrimas apėmė 85,7 tūkstančio žmonių, daugiausiai vyresnio amžiaus moterų (vidutinis amžius 66 metai), duomenis. Per penkerius stebėjimo metus mirė apie 8 % tyrimo dalyvių. Nustatyta, kad žmonės, turintys nedidelį antsvorį (kūno masės indeksas (KMI) tarp 25 ir 30) arba net lengvą nutukimą, nesiskyrė didesne mirties rizika nuo tų, kurių svorio rodikliai laikytini idealiais.
Šis reiškinys pavadintas „fat but fit“ – „storas, bet sveikas“. Tai reiškia, kad aktyvūs, saikingai apkūnūs žmonės dažnai būna fiziškai tvirtesni ir sveikesni nei visiškai liesi, mažai judantys asmenys. Tad faktas, jog antsvoris automatiškai yra kenksmingas, nėra toks tiesmukas, kaip dažnai manoma.
Liesumas kaip grėsmė
Kita vertus, didžiausią susirūpinimą kelia per liekni asmenys. Tyrime dalyvių, kurių KMI buvo mažesnis nei 18,5, mirčių skaičius buvo 2,7 karto didesnis, palyginti su kitais. Net tie, kurių KMI siekė 20, turėjo dukart didesnę mirties riziką.
Asmenys, kurių svorio rodikliai buvo ties apatine normos riba (20–22,5), taip pat pasižymėjo gerokai didesne mirties tikimybe – 27 % daugiau nei vidutinė gyventojų grupė. Tai rodo, kad „liesas, bet sveikas“ dažnai yra klaidingas įsitikinimas, nes per mažas kūno svoris gali reikšti organizmo silpnumą ir pažeidžiamumą.
Priežastys ir kontekstas
Mokslininkai aiškina, kad šį fenomeną lemia keli svarbūs veiksniai. Pirma, kai kuriais atvejais svorio praradimas gali būti dėl nepastebėtų ligų, kurios ir yra pagrindinė mirties priežastis, o ne liesumas pats savaime.
Antra, nedidelis riebalinis audinys vyresniame amžiuje veikia kaip organizmo rezervas, apsaugantis nuo ligų ir pagreitinantis sveikimo procesą. Tai ypač svarbu, nes riebalinės ląstelės aprūpina kūną energija ir gali būti naudingos kritiniais momentais.
Trečia, svarbiausia ne svorio rodikliai, o gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir sveikos gyvensenos įpročiai – šie faktoriai ženkliai prisideda prie ilgaamžiškumo bei geros sveikatos net ir turint nedidelį antsvorį.
Riebalų tipas ir jų pasiskirstymas svarbus sveikatai
Svarbu ne tik bendra kūno masė, bet ir riebalinio audinio pasiskirstymas. Pavojingiausi yra vidiniai (visceraliniai) riebalai, kurie kaupiasi aplink vidaus organus ir yra susiję su padidėjusia širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Įdomu tai, kad kūno forma taip pat lemia sveikatos rizikas. Pavyzdžiui, „obuolio“ tipo kūno forma (dažniau vyrams) dažniau susijusi su įvairiomis sveikatos problemomis nei „kriaušės“ tipo kūno forma (dažnesnė moterims), kurioje riebalai kaupiasi ant klubų ir šlaunų ir dažnai turi apsauginį poveikį širdies sveikatai.
Kas geriau – antsvoris ar liesumas?
Remiantis tyrimu, nedidelis antsvoris nėra kenksmingas, jei žmogus yra aktyvus, sveikai maitinasi ir rūpinasi savo sveikata. Tuo tarpu per didelis liesumas, ypač kai KMI artėja prie žemiausios normos ribos, gali kelti realią grėsmę gyvybei.
Taigi, siekiant sveikatos, svarbiausia rasti pusiausvyrą, o ne siekti idealios, bet galimai psichologiškai ir fiziškai neatsakingos lieknos kūno linijos. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir dėmesys psichologinei būklei turėtų būti prioritetas visiems, nepriklausomai nuo svorio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.