„Radus jūsu puslapį net palengvėjo. Turiu problemą ir nežinau, kur kreiptis, kad kas nors patartų. Gyvename Anglijoje jau 10 metų ir auginame nuostabų 5 metų mažylį. Jis turi šlapinimosi problemą.
Niekada anksčiau neturėjo bėdų dėl tualeto, niekada nesišlapino į lovą, bet jau antrą savaitę eina bent 30 kartų per 10 minučių.
Keletą kartų ėjau su juo kartu į tualetą, mačiau, kad jam pavyksta išspausti tik vieną lašelį arba visai nieko…
Pirma mintis buvo, kad jam šlapimo takų uždegimas, staigiai nuėjome pas daktarą pasitikrinti, bet jokio uždegimo testas neparodė.
Netikėjau daktarais, nusipirkau šlapimo testus ir patikrinau pati. Jokios infekcijos tikrai nėra…
Kas vaikui sukelia norą taip dažnai šlapintis tik po vieną lašelį?
Nusprendžiau kreiptis į jus su viltim, kad padėsite ir patarsite. Ačiū.”
Ką tai reiškia?
Dažnas dieninis šlapinimasis vaikams (polakiurija, polikiurija) dažnai būna funkcinis, t. y. be organinių pokyčių. Jei pirminiai medicininiai tyrimai – šlapimo tyrimai, cukraus kiekio tikrinimas – neparodė patologijos, svarbu įvertinti psichologinį kontekstą. Vaikas gali „užfiksuoti“ norą eiti į tualetą ir tai tapti įpročiu, kurį palaiko įtampos ar nerimo būsena.
Medicininiai žingsniai
Pirmas žingsnis visada – išskirti rimtesnes priežastis: šlapimo takų infekciją, cukrinį diabetą, retai – kitus urologinius sutrikimus. Jeigu gydytojas patvirtino, kad organinių priežasčių nėra, tuomet verta apsvarstyti funkcinį sutrikimą ir elgesio intervencijas.
Psichologiniai veiksniai ir praktiniai patarimai
Dažnai tokio elgesio pradžia sutampa su streso ar rutina pokyčiais: vaikui pradėjus lankyti darželį, pasikeitus šeimos dinamikai arba patyrus kokį nors įvykį. Svarbu nepadidinti vaiko nerimo perdėtu tėvų dėmesiu ar kontrolės pastangomis. Kaip patariama, nereikėtų nuolat klausinėti, testuoti ar eiti į tualetą kartu su vaiku — tai tik sutvirtins elgesį.
Praktiniai būdai padėti: vesti trumpą dienoraštį (kada vaikas eina į tualetą), sutarti dėl palaipsniinio ilginimo tarp vizitų į tualetą, taikyti paskatinimo sistemą (stickerių lenta, mažos premijos už pasiekimus) ir ramiai paaiškinti vaikui, kad organizmas yra sveikas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu pasireiškia skausmas, karščiavimas, naktinis šlapinimasis ar kitokie nerimą keliantys simptomai – būtina kreiptis į pediatrą ir urologą. Jei elgesio problemą palaiko emocinis stresas arba ji ilgai tęsiasi, verta konsultuotis su vaikų psichologu. Literatūroje, pvz., „Nelson Essentials of Pediatrics“, ši būklė aprašoma kaip dažnai praeinanti, ypač kai atmestos organinės priežastys.
Santrauka
Patikinkite vaiką, kad jis fiziškai sveikas, venkite perdėto dėmesio simptomui, taikykite palaipsnines elgesio strategijas ir įtraukite visus šeimos narius į nuoseklų palaikymą. Jei abejojate arba simptomai stiprėja, kreipkitės į gydytojus ir psichologus – daugeliu atvejų problema sprendžiama be reikšmingų ilgalaikių pasekmių.
Taip pat verta atsiminti citatą iš externeto: „Gali būti, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą.Simptomai yra nevalingi, gali prasidėti po 1 arba 2 dienų patyrus stresą arba pasikeitus kasdieniam ritmui.”
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.