Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas paskelbė radikalų siūlymą, kurio tikslas – stabilizuoti įstaigos finansus: siūloma 2027 metais laikinai įšaldyti darbuotojų atlyginimus 2026 m. lygyje. Tokia priemonė, anot vadovo, turėtų užtikrinti, kad darbo užmokestis nesudarytų dar didesnės naštos biudžetui ir leistų sutvarkyti susikaupusias skolas.
Kokia finansinė padėtis?
Pasak ligoninės vadovo, šiuo metu atlyginimams skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kasdienių lėšų atlyginimams tenka net 87 proc. Tai reiškia, kad kitoms būtinosioms išlaidoms – vaistams, medicinos priemonėms, remontui – lieka vos 13 proc. lėšų. KUL susidariusi tiekėjų skola siekia apie 15,7 mln. eurų, o 2026 m. pirmąjį pusmetį įstaiga patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį.
Siūlomi sprendimai ir vadovo argumentai
„Po spartaus atlyginimų augimo per pastaruosius trejus metus siūlome 2027 m. juos įšaldyti 2026 m. lygyje. Tai laikina priemonė, kurios tikslas – išlaikyti dabartinį darbo užmokesčio lygį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė KUL vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad atlyginimai per pastaruosius trejus metus augo bent dukart sparčiau nei kitose šalies sveikatos priežiūros įstaigose, todėl stabilizavimas laikomas būtinu žingsniu, kad nebūtų gilinamos įsiskolinimų problemos.
A. Šimaitis taip pat prognozuoja galimą papildomą pajamų padidėjimą – apie 11 mln. eurų per kitus metus iš paslaugų įkainių augimo ir didesnio jų kiekio. Jeigu atlyginimus pavyktų išlaikyti dabartiniame lygyje, KUL tikisi 2027 metus baigti be finansinio deficito. Vis dėlto susikaupusioms skoloms padengti reikalinga ir valstybės pagalba.
Reakcijos, rizikos ir socialinis kontekstas
Profesinės sąjungos nepritaria vadovybės siūlomam atlyginimų skaičiavimo modeliui. Pagal pasiūlymą pastoviosios atlyginimo dalies koeficientai būtų mažinami, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Sąjungos baiminasi, kad nors 2027 m. bendras atlyginimas gali likti toks pats, ateityje jo augimas bus lėtesnis, nes didėjimas bus skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis teigė, kad nepritarimas nereiškia nenoro prisidėti prie sprendimų, tačiau reikalaujamos aiškios ilgalaikės garantijos.
Vadovybė jau ėmėsi solidarumo žingsnių – atsisakė 10 proc. kintamosios darbo užmokesčio dalies. Tuo pačiu metu pabrėžiama rizika: jei dabartinė tvarka nebus keičiama, deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų, o nuo 2027 m. vasario gali prasidėti atlyginimų vėlavimai. Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas yra paprašę per dvi savaites pateikti išsamų finansinės padėties stabilizavimo planą.
Situacija rodo sudėtingą pusiausvyrą tarp darbuotojų socialinių teisių ir būtinybės užtikrinti ligoninės finansinį gyvybingumą. Sprendimai, priimti artimiausiu metu, lems ne tik KUL finansinę ateitį, bet ir pacientų prieinamumą bei teikiamų paslaugų kokybę.