Lėtinė inkstų liga yra viena iš tų sveikatos problemų, kurios dažnai ilgą laiką lieka nepastebėtos. Ankstyvosiose ligos stadijose simptomai dažniausiai nepasirodo arba yra labai nežymūs, todėl pacientai neretai sužino apie šią sunkią būklę tik tuomet, kai inkstų funkcija jau yra stipriai sutrikusi. Tai sukelia rimtų pasekmių, nes laiku nenustačius ar negydant ligos, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas bei padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net iki 80 procentų ankstyvųjų lėtinės inkstų ligos atvejų lieka nepastebėti, o net ir pažengusiose stadijose apie pusė ligonių apie savo diagnozę nežino. Lietuvoje, deja, situacija nėra kur kas geresnė – dėl nežinojimo apie rizikos veiksnius ir profilaktinių tyrimų svarbą daugelis žmonių nesikreipia į gydytojus.
Ligos klastingumas ir ankstyvos diagnostikos privalumai
Kaip pabrėžia prof. dr. Inga Arūnė Bumblytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nefrologijos klinikos vadovė, ankstyvas lėtinės inkstų ligos nustatymas yra gyvybiškai svarbus. Ši liga, nors ir klastinga bei ilgai be simptomų, yra pavojinga: ji ne tik gali sukelti inkstų nepakankamumą, bet ir žymiai padidina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Laimei, lėtinė inkstų liga gana lengvai diagnozuojama paprastais ir prieinamais kraujo bei šlapimo tyrimais, tačiau daug žmonių apie šią galimybę nežino arba nenori atlikti profilaktinių patikrų.
Kokiems žmonėms ypač svarbu pasitikrinti inkstų funkciją?
Ypač rizikinga yra tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat rūpestingai stebėti savo inkstų būklę turėtų žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, bei tie, kurių artimieji sirgo inkstų ligomis. Specialistai pataria šioms pacientų grupėms bent kartą per metus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Profilaktinių tyrimų dėka galima anksti aptikti pagrindinius inkstų ligos požymius, pvz., padidėjusį albuminų kiekį šlapime (albuminuriją).
Tai ne tik pirmasis lėtinės inkstų ligos ženklas, bet ir nepriklausomas veiksnys, rodantis didesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, atliekami tyrimai leidžia įvertinti inkstų funkciją pagal kreatinino koncentraciją ir apskaičiuotą glomerulų filtracijos greitį (GFR).
Profilaktika ir gydymas Lietuvoje
Lietuvoje pacientams su inkstų ligomis suteikiamas modernus gydymas, kuris atitinka Europos standartus. Veikia dializės ir inkstų transplantacijos sistema, plečiamas retų inkstų ligų diagnostikos bei gydymo spektras. Lietuvos nefrologai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų Europos šalių, dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose, siekdami gerinti gydymo kokybę ir pacientų gyvenimo kokybę.
Vis dėlto kol kas Lietuvoje nėra nacionalinio lėtinės inkstų ligos registro, todėl tikslūs duomenys apie sergamumą ankstyvomis ligos stadijomis nėra žinomi. Dėl to dar svarbesniu tampa informavimas visuomenėje apie profilaktinių tyrimų būtinybę ir reguliarią sveikatos priežiūrą.
Kaip pasirūpinti savo inkstų sveikata?
Pirmasis žingsnis norint pasitikrinti inkstų funkciją – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus kraujo ir šlapimo tyrimus. Esant indikacijų, jus gali nukreipti pas nefrologą, specializuotą inkstų ligų gydytoją. Reguliarus sveikatos tikrinimas ir rizikos veiksnių pažinimas leidžia laiku pradėti gydymą, kuris gali sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Apibendrinant, svarbu prisiminti – lėtinė inkstų liga dažnai nėra lydima skausmo ar kitų aiškių požymių, todėl ypač rizikos grupėms svarbu nuolat sekti savo sveikatą ir pasitikrinti inkstų funkciją. Tinkamas dėmesys ir prevencija gali išgelbėti jūsų gyvybę ir kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.