Gyventojai, kuriems dėl sveikatos būklės ar funkcinių sutrikimų sunku savarankiškai pasirūpinti kasdieniais rūpesčiais, vis dažniau gali naudotis slaugos paslaugomis namuose, apmokamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Didėjantis tokių paslaugų poreikis atspindi visuomenės senėjimo tendencijas bei siekį suteikti galimybę ligoniams būti priežiūrai įprastoje, komfortiškoje aplinkoje – tam, kad jie jaustųsi saugiau ir gautų profesionalią priežiūrą be priverstinio gydymo įstaigų izoliuotoje aplinkoje.
Kam slaugos paslauga namuose yra skirta?
Slaugos paslaugas namuose pagal PSDF gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys, kuriems dėl pakitusios sveikatos arba funkcinių gebėjimų apribojimų sudėtinga vykdyti kasdienes buities užduotis. Be to, paslauga prieinama tiems pacientams, kuriems reikalinga pooperacinė priežiūra dėl operacijų sukelto sutrikimo savarankiškam funkcionavimui. Šių paslaugų poreikį nuodugniai vertina specialistas pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną, kuriuo remdamasis gydytojas ar kvalifikuotas slaugytojas nustato, ar pacientui būtina slauga namuose, ir išrašo siuntimą.
Įdomu tai, kad nuo 2020 metų slaugos paslaugų namuose poreikis Lietuvoje yra sparčiai augantis – per trejus metus paslaugų suteikimo skaičius padidėjo net keturis kartus, o pacientų, kuriems buvo suteiktos šios paslaugos, skaičius perkopė 50 tūkstančių. Atitinkamai išaugo ir PSDF lėšų skyrimas šioms reikmėms – nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praėjusiais metais, tai rodo didėjantį valstybės dėmesį pacientų priežiūrai namų aplinkoje.
Kaip nustatomas slaugos paslaugų poreikis ir kiek vizitų galima tikėtis?
Pacientų slaugos poreikis nustatomas pagal specialų klausimyną. Remiantis surinktais balais, skiriamas slaugos lygis: mažas, vidutinis arba didelis. Pvz., kai balų skaičius svyruoja nuo 15 iki 29, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Tokių pacientų slaugos specialistai gali aplankyti nemokamai iki 52 kartų per kalendorinius metus. Vidutinį poreikį turinčių pacientų vizitų skaičius gali siekti iki 156 kartų, o didelį – net iki 365 kartų per metus, – tai reiškia kasdienę specialisto priežiūrą.
Pacientui nustatytas mažas ar vidutinis slaugos poreikis reiškia, kad per dieną nebus daugiau kaip 2 specialistų vizitai, o jeigu poreikis didelis – iki 3 vizitų per dieną. Tai leidžia prisitaikyti prie individualių ligonių poreikių ir užtikrinti nuoseklią, tačiau neperkrautą priežiūrą namuose.
Svarbu pažymėti, kad slaugos paslaugos namuose nėra derinamos su ambulatorine paliatyviąja pagalba, tai yra, jei pacientas jau gauna paliatyviąją priežiūrą ambulatoriškai, papildomų slaugos paslaugų namuose galima ir negauti.
Kas atlieka slaugos paslaugas ir kaip jos vykdomos?
Slaugos paslaugas namuose teikia kvalifikuoti specialistai iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios gali paslaugas atlikti pačios arba per tiekėjus. Šios paslaugos pasiekiamos kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, tačiau specialistai pas pacientą nebuvo ištisą dieną – kiekvienas vizitas yra suplanuotas ir orientuotas į konkrečių procedūrų ar veiksmų atlikimą.
Slaugos paslaugas teikia slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutai ir ergoterapeutai. Nuo šių metų liepos 1 d. ergoterapeutai įgaus svarbią rolę visose slaugos komandos dalyse, padėdami pacientams atstatyti kasdienės veiklos įgūdžius ir pritaikyti gyvenamąją aplinką pagal jų poreikius. Pavyzdžiui, slaugytojai atlieka kraujo tyrimus, injekcijas, elektrokardiogramas, prižiūri pragulas ir alternatyvias mitybos priemones. Slaugytojo padėjėjai rūpinasi paciento higiena, maitinimu ir padeda keičiant kūno padėtį. Kineziterapeutai specializuojasi judesių atkūrime ir fizinės būklės stiprinime, o ergoterapeutai moko pacientus atlikti kasdienes užduotis ir parenka specialias pagalbines priemones.
Be to, slaugos paslaugos gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros paslaugoms ir kuriose gyvena daugiau nei 25 asmenys. Tokiu atveju specialistai atvyksta atlikti gydytojų paskirtų procedūrų, pavyzdžiui, diagnostinių mėginių paėmimą ar elektrokardiogramos atlikimą.
Taigi šios paslaugos yra svarbi dalis ne tik sveikatos priežiūros sistemos, bet ir socialinės gerovės tinklo, padedančios pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir suteikti jiems galimybę ilgiau išlikti savarankiškiems bei patogiai gyventi savo namuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.