Ispanijos mokslininkų atliktas tyrimas, apimantis daugiau nei 29 tūkst. žmonių, rodo, kad gimimo mėnuo gali būti susijęs su tam tikrų lėtinių ligų rizika vėlesniame gyvenime. Nors tai nėra griežtas priežasties-pasekmės įrodymas, duomenys atskleidžia statistinius ryšius, kurie verti papildomų tyrimų ir atkreipia dėmesį į prenatalinį bei ankstyvąjį vystymąsi lemiančius veiksnius.
Tyrimo rezultatai ir pagrindiniai pastebėjimai
Tyrėjai nustatė konkrečias tendencijas, kurios skyrėsi pagal lytį. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį gimę vyrai buvo beveik tris kartus labiau linkę susidurti su skydliaukės funkcijos sutrikimais nei sausio mėnesį gimę asmenys. Liepos mėnesį gimusios moterys 27 proc. dažniau sirgo padidėjusiu kraujospūdžiu. Tyrimo autorius profesorius Jose Antonio Quesada savo interpretacijoje pažymėjo: „Šiuo tyrimu patvirtinome, kad gimimo mėnuo, vis dėlto, turi įtakos asmens sveikatai. Ypač akivaizdu tiriant lėtines ligas. Tyrimo eigoje paaiškėjo tam tikri niuansai, dar sykį atskiriantys vyrus nuo moterų. Moterys įvairiomis ligomis sirgo daug rečiau nei bendraamžiai vyrai, be to, net ir pačios ligos atvejai atrodė lengvesni. Tačiau birželio mėnesį gimusios moterys net 34 proc. dažniau sirgo depresija nei vyrai bei patyrė 33 proc. mažesnę riziką susirgti migrenomis”, – aiškino tyrimo autorius profesorius Jose Antonio Quesada.
Galimos priežastys ir biologinis mechanizmas
Tyrėjai kaip pagrindinius veiksnius mini sezoniškumo poveikį prenataliniam vystymuisi: motinos vitamino D pokyčius dėl skirtingo saulės poveikio, infekcijas ar susidūrimą su specifiniais antigenais nėštumo metu, taip pat epigenetinius mechanizmus, kurie gali ilgalaikiai keisti genų ekspresiją. Be to, gyvenimo būdo ir socioekonominiai veiksniai taip pat galėjo daryti įtaką rezultatams — pavyzdžiui, skirtingų metų laikų poveikis mitybai ar aplinkos užterštumui gali būti reikšmingas.
Vyrai ir moterys: skirtingi rizikos profiliai
Tyrimas pateikia mėnesių suskirstymą pagal dažniausiai pasitaikančias problemas: vyrams priskiriami dažnesni skydliaukės sutrikimai, astma, osteoporozė ar katarakta priklausomai nuo gimimo mėnesio, o moterims – migrena, osteoporozė, artritas, kraujo krešulių rizika ir kt.
Svarbu pažymėti, kad tai yra vidutinės rizikos gairės, o individualiai riziką lemia daugelis faktorių, įskaitant genetinę polinkį ir gyvenimo būdą.
Ką tai reiškia praktikoje?
Nors tokie atradimai yra įdomūs ir praplečia žinias apie sveikatą, svarbu pabrėžti, kad statistinis ryšys nereiškia neišvengiamo likimo. Prevencinės priemonės – sveika mityba, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, reguliarios medicininės apžiūros ir rizikos veiksnių valdymas – išlieka svarbiausios siekiant sumažinti lėtinių ligų tikimybę nepriklausomai nuo gimimo datos. Taip pat reikalingi papildomi, ilgalaikiai ir įvairių populiacijų tyrimai, kad būtų galima geriau suprasti mechanizmus ir galimus praktinius rekomendacijų pakeitimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.