Suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien išgerti bent 1,5 litro vandens. Tačiau daugelis nesugeba suvartoti net pusės šios normos, o tai gali rimtai paveikti organizmo veiklą. Vaistininkė Laura Vanagaitė atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti nuovargį, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus bei pabloginti bendrą savijautą.
Vanduo – gyvybiškai svarbus organizmui
Vanduo yra būtinas ne tik kraujotakai, bet ir virškinimo procesams. Organizmui trūkstant skysčių, sutrinka medžiagų apykaita, kraujotaka ir širdies bei kraujagyslių sistemos veikla, o tai gali sukelti vidurių užkietėjimą bei maistinių medžiagų įsisavinimo problemas. Be to, dehidratacija apsunkina kūno temperatūros reguliavimą, o tai ypač pavojinga karštomis dienomis ar fizinio krūvio metu.
„Kaip augalas be vandens pamažu vysta ir silpsta, taip ir žmogaus organizmas, nesulaukiantis pakankamo skysčių kiekio, negali tinkamai funkcionuoti“, – įspėja vaistininkė.
Skysčių poreikis vaikams – ypatingas dėmesys
Vaikai yra ypač pažeidžiama grupė, nes jie greičiau dehidratuoja nei suaugusieji. Vaistininkė pabrėžia, kad vaikų skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus ir kūno svorio. Pavyzdžiui, iki 10 kilogramų sveriančiam vaikui reikia apie 100 ml vandens vienam kilogramui kūno svorio. Vaikams, sveriantiems nuo 10 iki 20 kilogramų, rekomenduojama išgerti apie 1 litrą vandens, pridėjus po 50 ml kiekvienam viršijančiam kilogramui. Vyresniems vaikams poreikis dar didesnis, todėl svarbu atidžiai stebėti jų skysčių suvartojimą.
Patogesnis būdas nustatyti vaikų geriamą kiekį – puodeliais. Pirmojo gyvenimo metų vaikas turėtų išgerti apie vieną 240 ml puodelį, dvejų metų – du, trejų – tris. Nuo 8 metų amžiaus maksimalus suvartojamų puodelių skaičius yra ne daugiau kaip 8 per parą.
Kaip padėti išgerti daugiau vandens?
Jei žmogui sunku išgerti reikiamą vandens kiekį, būtina paieškoti būdų, kaip jį sudominti ir paskatinti vartoti daugiau skysčių.
Vaistininkė rekomenduoja įtraukti į racioną silpną žolelių arbatą, sriubas, natūralias vaisių ar daržovių sultis. Vandeniui gardinti tinka citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsino, greipfruto griežinėliai, šviežios mėtos ar uogos – tai suteikia malonų skonį be papildomo cukraus.
Reikėtų vengti vandenį saldinti uogiene ar saldžiais sirupais, nes pridėtinis cukrus ir dirbtiniai priedai ne tik neturi naudos organizmui, bet gali skatinti neigiamas sveikatos problemas. Alternatyva gali būti mineralinis vanduo arba becukrūs funkciniai gėrimai, dažnai papildyti vitaminais, mineralais ir elektrolitais. Pavyzdžiui, tokie gėrimai kaip hohes C Vitamin Water yra saldinami natūraliomis vaisių sultimis, suteikia malonų skonį ir padeda palaikyti energijos lygį bei gerą savijautą.
Kaip atpažinti skysčių trūkumą arba perteklių?
Vaistininkė primena, kad svarbu ne tik vartoti pakankamai skysčių, bet ir stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Dažnas požymis, rodantis dehidrataciją, yra tamsus ir aitraus kvapo šlapimas bei sumažėjęs šlapinimosi dažnis. Taip pat gali pasireikšti bendras silpnumas, galvos skausmas, išblyškusi oda, sausos gleivinės, vangumas ir karščiavimas be kitos aiškios priežasties.
Skysčių perteklius taip pat gali būti žalingas: pasireiškia silpnumas, raumenų mėšlungis bei širdies ritmo sutrikimai. Tai atsitinka dėl pernelyg gausaus vandens vartojimo, kuris išplauna iš organizmo svarbius mineralus.
„Svarbiausia vartoti skysčius tolygiai visos dienos metu, gurkšnojant nedideliais kiekiais. Staigus didelis vandens kiekis gali sukelti net vandens intoksikaciją“, – įspėja L. Vanagaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.