„Šiandien tarsi epidemija išplitę virškinimo ir skrandžio problemos ne tik simbolizuoja besikeičiančius laikus, bet ir yra natūrali „gero gyvenimo“ pasekmė“, – sako šeimos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė.
Kodėl darome daugiau ligų?
Per pastaruosius dešimtmečius gyvenimo kokybė ir technologijos pagerėjo, tačiau kartu pakito mitybos įpročiai, padidėjo stresas, sumažėjo fizinis aktyvumas, išaugo perdirbto maisto vartojimas ir priklausomybė nuo įvairių vaistų. Visa tai – derinys, kuris veikia virškinimo sistemą: nuo dažnų rėmens atakų iki uždegiminių žarnų ligų. Daug žmonių simptomus malšina trumpalaikiais sprendimais, tačiau simptomų slopinimas dažnai neatlieka priežasčių šalinimo, todėl problemos ilgainiui gilėja.
Holistinis požiūris ir prevencija
Šeimos gydytoja ragina žvelgti į pacientą holistiškai: vertinti ne tik organus ir laboratorinius rodiklius, bet ir emocinę, socialinę bei gyvenimo būdo būklę. Profilaktika – dieta, reguliarus judėjimas, streso valdymas, žalingų įpročių atsisakymas – yra kur kas pigesnė ir efektyvesnė nei ilgalaikis simptomų malšinimas vaistais. Be to, kai kurių rūgštį mažinančių ar gyvulinės kilmės fermentus turinčių preparatų nuolatinis vartojimas gali sutrikdyti mikroflorą ir vitaminų įsisavinimą, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis prieš pradedant ilgalaikę terapiją.
Natūralūs sprendimai ir augaliniai fermentai
Gydytoja pažymi, kad natūralūs metodai – tinkama mityba, žoliniai preparatai ir augaliniai fermentai – gali būti saugi alternatyva arba papildymas tradiciniam gydymui. Augaliniai fermentai iš grybų padeda skaidyti angliavandenius, baltymus ir riebalus, palengvina sunkumo jausmą po valgio, mažina pūtimą ir gali pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą. Dažnai jie derinami su augalais, tokiais kaip gencijonas, kiaulpienė ar artišokas, kurie reguliuoja tulžies veiklą ir padeda virškinimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Simptomų, kurie pasikartoja ar nepraeina po gyvenimo būdo korekcijų, ignoruoti negalima.
Ypatingai rimta, kai keičiasi išmatų pobūdis, atsiranda nuovargis, svorio kritimas, nuolatinis pykinimas ar dusulys. Laiku kreipiantis į specialistus galima išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip opaligės, žarnų uždegimai ar vėžiniai susirgimai. Jei simptomai yra trumpalaikiai, galima pasinaudoti nereceptiniais preparatais, bet ilgai vartoti vaistų be aiškios priežasties nerekomenduojama.
Praktiniai žingsniai nuo šiandien
Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į mitybą: riboti perdirbtą, keptą, riebų, aštrų ir rūgštų maistą, vengti perteklinės fruktozės, kavos bei alkoholio. Antras – reguliari fizinė veikla ir streso mažinimo praktikos (miegas, atsipalaidavimo pratimai). Trečias – pagalba iš augalinių fermentų ir žolių, kai simptomai nėra aštrūs, ir, žinoma, gydytojo konsultacija, jei sutrikimai kartojasi. Ilgalaikis poveikis pasiekiamas derinant gyvenimo būdo pokyčius su moksliškai pagrįstais priemonėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.