Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ atkreipė dėmesį į vieną svarbiausių organizmo sveikatinimo aspektų – tinkamą cirkadinio ritmo palaikymą, kuris tiesiogiai susijęs su šviesos suvokimu ir vartojimu per parą. Pasak profesoriaus, per didelis šviesos kiekis vakare ir nepakankamas dienos metu gali lemti rimtus hormonų gamybos sutrikimus, dėl kurių žmogus jaučia nuovargį, sumišimą, prastą nuotaiką ir padidėjusią susirgimų riziką.
Cirkadinis ritmas – mūsų organizmo vidinis laikrodis
Alvydas Unikauskas paaiškino, kad kiekvieno žmogaus smegenyse glūdi natūralus laikrodis, vadinamas cirkadiniu ritmu. Jis reguliuoja organizmo fiziologinius procesus, įskaitant miego kokybę, energijos lygį dienos metu, atminties funkcijas bei svorio reguliavimą. Subalansuotas cirkadinis ritmas padeda ne tik jaustis žvaliau, bet ir didina atsparumą ligoms bei netgi gali palengvinti organizmo kovą su sunkiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.
Šio ritmo sutrikdymas – dažnai pasitaikanti šiuolaikinio gyvenimo problema. Profesorius išskiria dvi pagrindines priežastis: pernelyg mažą dienos šviesos kiekį ir pernelyg stiprią ar netinkamo spektro šviesą vakare. Vakaro metu intensyvi šviesa siunčia organizmui signalus, tarsi šviečianti diena tęstųsi, todėl sutrinka hormonų, ypač miego hormono melatonino, gamyba.
Šviesos svarba gerai savijautai ir miegui
Organizmo laikrodžio veiklą labai lemia smegenų reakcija į šviesą. Dieną būtina gauti pakankamai ryškios natūralios šviesos – tai padeda palaikyti budrumą, gerina nuotaiką ir mažina depresijos riziką. Tačiau vakare svarbu vengti intensyvios ir mėlynos šviesos, kuri gaunama iš televizorių, kompiuterių, mobiliųjų įrenginių ekranų. Remiantis profesoriaus teigimu, apie 96 proc. vaikų valandą prieš miegą naudoja elektroninius prietaisus, o tai gerokai sumažina melatonino gamybą, dėl ko jie sunkiau užmiega ir prasčiau miega.
Pašnekovas rekomenduoja vakarus praleisti prie žvakių šviesos arba bent jau išjungti ryškią dirbtinę apšvietimą, televizorius, monitorius ir mobiliuosius ekranus. Raudonos spalvos šviesa, panaši į laužo šviesą, yra malonesnė ir nesutrikdo miego hormono gamybos, todėl tai rekomenduojama kaip tinkamesnė alternatyva vakaro apšvietimui.
Netinkama mityba – dar vienas cirkadinio ritmo niokojantis faktorius
Be šviesos poveikio, svarbu pažymėti ir kitas organizmo laikrodžio trikdžius. Vienas iš jų – valgymas netinkamu metu, ypač vakare. Profesorius pabrėžia, kad valgant bent dvi valandas prieš miegą sumažėja rizika susirgti tam tikromis vėžio formomis, tokiomis kaip krūties ar prostatos vėžys. Tai patvirtina Barselonos mokslininkų tyrimai, kurie rodo ryšį tarp vėlyvo valgymo ir padidėjusios ligų rizikos.
Tinkamai derinant šviesos suvokimą ir mitybą, galime ženkliai pagerinti savo miego kokybę, energijos lygį bei bendrą sveikatą. Šie paprasti, bet efektyvūs veiksmai gali būti puiki prevencija nuo įvairių lėtinių ir sunkių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.