Vasara – sezonas, kai alerginių reakcijų rizika padidėja: daugiau vabzdžių, žiedadulkių ir lauko maisto, kurie gali sukelti pavojingas organizmo reakcijas. Tarp jų labiausiai grėsmingas yra anafilaksinis šokas – žaibiška, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri be tinkamos pagalbos gali baigtis mirtimi. Svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir žinoti aiškius, saugius veiksmus, kuriuos galima atlikti nedelsiant.
Kaip atpažinti anafilaksinį šoką
„Stipri alergija arba anafilaksinis šokas prasideda staiga po vabzdžio įgėlimo, įkvėpus alergeno ar suvalgius maisto, kuriam žmogus labai alergiškas. Šis šokas dažniausiai pasireiškia tada, kai stipri alergija pasikartoja jau kelintą kartą. Kitaip sakant, žmogus, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo bent kelis kartus kontaktuoti su alerginę reakciją sukėlusia medžiaga“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
„Staiga pasireiškus alerginei reakcijai, jau po kelių minučių ima niežėti kūną, atsiranda dilgėlinė, patinsta oda, krečia šaltis, juntamas karštis, siaurėja bronchų spindis, dūstama, krinta kraujospūdis, tinsta lūpos ir liežuvis“, – detalizuoja E.Ramaškienė. Anafilaksinis šokas gali pažeisti ir širdies-kraujagyslių sistemą bei virškinimo traktą: gali pasireikšti blyškumas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas ar praradimas, stiprūs pilvo skausmai, vėmimas bei viduriavimas.
Pirmoji pagalba – ką daryti nedelsiant
Pirmiausia nutraukite kontaktą su alergenu, jeigu tai įmanoma (pvz., pašalinkite vapsvos ar bičių gnybtą, nusiųskite žmogų iš vietos, kur yra dulkių ar garų šaltinis). Kviečkite greitąją medicinos pagalbą kuo skubiau. Jei turite adrenalino (epinefrino) auto-injektorių, suleiskite jį nedelsiant ir pagal instrukciją: tai veiksmingiausia priemonė anafilaksijai nutraukti.
Pacientą padėkite gulėti ant nugaros ir, jeigu įkvėpimas nekelia didelių sunkumų, pakelkite kojų galą, kad pagerėtų kraujotaka. Jei žmogus vemia ar praranda sąmonę, užtikrinkite laisvą kvėpavimo taką, padėkite šoninį gulėjimą.
Esant kvėpavimo nepakankamumui arba sąmonės netekčiai, prireikus pradėkite gaivinimą (CPR) pagal jūsų įgūdžius.
Adrenalinas ir kiti vaistai: dozavimas ir būdas
Pagrindinis ir skubiausias gydymas – adrenalinas (epinefrinas) intramuskuliškai. Suaugusiesiems rekomenduojama 0,3–0,5 mg dozė (vienas auto-injektorius, dažnai 0,3 mg). Vaikams dozė skaičiuojama pagal svorį – apie 0,01 mg/kg iki 0,3 mg maksimaliai; vaikams skirti auto-injektoriai yra su atitinkama doze. Jeigu gerėjimo nėra per 5–15 minučių, ir jeigu yra antras auto-injektorius, galima suleisti pakartotinai, laukiant medikų.
Antihistamininiai ir kortikosteroidiniai vaistai gali būti naudojami papildomai, bet jie neskiriami kaip pirmoji pagalba vietoje adrenalino. Venų gavimo ir kitų invazinių procedūrų imtis turėtų tik medikai.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Žmonėms, kurie žino, kad yra sunkių alergijų, verta nešiotis auto-injektorių ir dėvėti identifikacinę apyrankę ar kortelę. Mokykitės, kaip naudoti auto-injektorių, ir informuokite artimuosius bei kolegas apie galimas reakcijas. Skubiosios pagalbos numeris turi būti visada pasiekiamas. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.