Vilniaus universiteto studentų atlikta reprezentatyvi 1800 respondentų nuo 13 iki 79 metų apklausa atskleidžia itin rimtą padėtį: seksualinis priekabiavimas, prievarta ir išžaginimas Lietuvos gyventojų patirtyse yra dažni ir dažnai pasikartojantys. Tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie prevencijos spragas, stigmos poveikį ir pagalbos prieinamumą aukoms.
Tyrimo pagrindiniai rezultatai
Apklausa parodė, kad 77,8 proc. respondentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą, 48,2 proc. nurodė patyrę seksualinę prievartą be išžaginimo, o 14,4 proc. teigė, jog jiems buvo išprievartavimas. Tai – vienas pirmųjų reprezentatyvių tyrimų šioje apimtyje Lietuvoje, todėl rezultatai yra reikšmingi formuojant viešosios politikos ir sveikatos priežiūros prioritetus.
Dauguma nukentėjusiųjų (80 proc.) nesikreipė į pirmosios pagalbos institucijas – nei sveikatos priežiūros įstaigas, nei policiją. 40,8 proc. tų, kurie patyrė seksualinį smurtą, apie tai niekam nesako. Be to, nemaža dalis nukentėjusiųjų susidūrė su patyčiomis ar priekabiavimu ne vieną kartą: 75 proc. išgyvenusiųjų seksualinę prievartą be išžaginimo patyrė tai du ar daugiau kartų, o 94 proc. priekabiavimo aukų susidūrė su tuo daugiau nei vieną kartą.
Rizikos veiksniai, kontekstas ir pasekmės
Tyrėjos pažymi, kad didžiausi rizikos faktoriai yra moteriška lytis ir turima negalia, tačiau, kaip pabrėžia viena iš autorių, „Visgi, nė viena visuomenės sociodemografinė grupė nėra išskirtinai atspari ir apsaugota nuo bet kokio fizinio smurto“, – pabrėžia M.Sarafinaitė. Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors seksualinis priekabiavimas dažnai vyksta viešose erdvėse, daug rimtesnių nusikaltimų – tiek išžaginimai, tiek kiti prievartos atvejai – dažniau įvyksta artimoje aplinkoje. Kaip teigia autorė: „Keista, jog apie išprievartavimą mąstoma kaip apie „kažkur kitur“ vykstantį dalyką. Mūsų tyrimo duomenimis, didžioji dauguma su seksualiniu smurtu susijusių nusikaltimų įvykdomi būtent artimoje aplinkoje. Gaila, jog tai nėra akcentuojama visuomenei“, – kalbėjo M.Sarafinaitė.
Stigma ir informuotumo trūkumas lemia, kad daug nukentėjusiųjų neužfiksuoja patirtų nusikaltimų ar neieško pagalbos: „Stigma vis dar išlieka labai gaji“, – apibendrina M.Sarafinaitė. Tyrime taip pat nurodoma, kad didelė dalis aukų pakeičia elgesį, kad jaustųsi saugiau, o jaunesnių amžiaus grupių asmenys aktyviau atsakinėjo į tyrėjų klausimus, kas gali atskleisti ir požiūrio skirtumus tarp kartų.
Tarptautinės studijos rodo panašias tendencijas: „Remiantis United Nations Women organizacijos Jungtinėje Karalystėje užsakyto vienos didžiausių duomenų analitikos kompanijų YouGov 2021 m. tyrimo duomenimis, 97 proc. šalies moterų 18–24 m. amžiaus grupėje teigė patyrusios seksualinį priekabiavimą. Iš jų vos 4 proc. apie tai pranešė atitinkamoms institucijoms.
O Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos Rape, Abuse and Incest National Network (RAINN) praėjusiais metais atliktos studijos teigimu, vienas seksualinės prievartos atvejis pasitaiko kas 68 sekundes. Kas 9 minutes įvykstančio seksualinio nusikaltimo auka – nepilnametis.
Tačiau vos 25 smurtautojai iš 1000 yra dėl to įkalinami. Na, o tarkime naujausiais Australijos statistikos biuro duomenimis, 23 proc. moterų ir 8 proc. vyrų vyresnių nei 18 metų buvo patyrę seksualinį smurtą.“
Apibendrinant, apklausos rezultatai ragina skubiai stiprinti prevenciją, švietimą, pagalbos mechanizmus ir mažinti stigma. Reikia investuoti į viešąjį švietimą, efektyvų pranešimų apie smurtą priėmimą ir prieinamą pagalbą aukoms, kad statistika pradėtų mažėti ir nukentėjusieji gautų reikiamą apsaugą bei palaikymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.