H. pylori – klastinga bakterija, kelianti grėsmę virškinimui
Helicobacter pylori (H. pylori) yra dažna bakterija, galinti sukelti rimtų virškinimo sistemos sutrikimų, pradedant gastritu, opomis ir baigiant tam tikrų tipų skrandžio vėžiu. Dėl to, atsiradus tam tikriems simptomams, itin svarbu atlikti tikslų tyrimą. Tačiau tyrimo metodų gausa gali klaidinti, o ne visi jie yra vienodai patikimi ar tinkami kiekvienu atveju.
Gastroenterologės įžvalgos: kokiems tyrimams teikti pirmenybę?
Gastroenterologė Evelina Ruibienė, savo praktikoje nuolat susidurianti su H. pylori infekcijomis, pabrėžia, kad būdų ištirti šią infekciją yra ne vienas. Nuo paprastų kraujo ir išmatų tyrimų iki sudėtingesnių skrandžio gleivinės biopsijos bei kvėpavimo mėginio. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, o tinkamo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant paciento būklę ir simptomus.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad nepaisant plačios diagnostikos metodų įvairovės, dalis jų yra laikomi mažiau patikimais ir jų rezultatais nereikėtų visiškai pasitikėti. Suprasti, kada ir kokį tyrimą pasirinkti, gali padėti tik gydytojas specialistas.
Diagnostikos ABC: nuo paprastų iki invazinių metodų
H. pylori infekcijai nustatyti naudojami tiek neinvaziniai, tiek invaziniai tyrimai:
- Kvėpavimo testas (su karbamidu): laikomas vienu tiksliausių neinvazinių tyrimų aktyviai infekcijai nustatyti. Jis matuoja anglies dioksido kiekį po specialaus tirpalo išgėrimo, rodantį, ar bakterijos yra virškinimo trakte.
- Išmatų antigeno testas: taip pat yra patikimas neinvazinis metodas aktyviai infekcijai nustatyti, ieškantis bakterijos antigenų išmatose.
- Skrandžio gleivinės biopsija endoskopijos metu: tai invazinis metodas, kai endoskopu apžiūrimas skrandis ir paimamas nedidelis audinio gabalėlis. Jis leidžia ne tik nustatyti H. pylori, bet ir įvertinti gleivinės pažeidimo laipsnį bei patologinius pokyčius.
- Kraujo tyrimas: šis tyrimas nustato antikūnus prieš H. pylori, tačiau jis parodo, ar asmuo apskritai kada nors turėjo infekciją, o ne tai, ar infekcija yra aktyvi šiuo metu. Dėl šios priežasties jis nėra patikimas vertinant gydymo efektyvumą ar aktyvią ligos eigą.
Gydytojos įspėjimas: kuriems tyrimams neverta pasitikėti?
Gastroenterologė Evelina Ruibienė įspėja, kad nors kraujo tyrimai yra lengvai prieinami, jie nėra tinkami patvirtinti aktyvią H. pylori infekciją ar stebėti gydymo eigą. Antikūnai gali išlikti kraujyje ilgą laiką net ir sėkmingai išgydžius infekciją. Taip pat verta kritiškai vertinti įvairius „greituosius“ testus, kurie gali būti nepatikimi ir klaidingi. Svarbu pasikliauti tik moksliškai pagrįstais ir patikimais diagnostikos metodais, kuriuos rekomenduoja gydytojas.
Kada reikalingas tyrimas? Atpažinkite signalus
Tyrimas dėl H. pylori yra būtinas, jei jaučiate nuolatinius virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo skausmas, rėmuo, pykinimas, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kiti diskomforto simptomai. Taip pat, jei šeimos istorijoje yra skrandžio vėžio atvejų ar anksčiau diagnozuota opa. Svarbu, kad sprendimą dėl tyrimo, jo tipo ir interpretacijos priimtų gydytojas gastroenterologas, kuris galėtų objektyviai įvertinti situaciją ir parinkti efektyviausią diagnostikos bei gydymo strategiją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.