Alkoholio vartojimo pasekmės Lietuvoje kasmet paliečia tūkstančius gyvybių ir kainuoja šaliai milžiniškas sumas. Naujausias tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę, kuri akivaizdžiai demonstruoja alkoholio žalą visuomenei.
„Buvo atlikta būtent tų metų analizė. Šis tyrimas nėra apie alkoholio politikos vertinimą ir stebėjimą, mes tiriame įvairius su alkoholio žala susijusius komponentus. Vienas svarbiausių mūsų tyrimo aspektų – sužinoti, kiek mirčių šalyje įvyko dėl alkoholio vartojimo“, – tyrimą pristatė jo autoriai.
Šokiruojantys mirtingumo rodikliai
Tyrimo duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas galėjo lemti net 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai reiškia daugiau nei 3 tūkst. mirčių kasmet. Ypač ryškus skirtumas pastebimas tarp lyčių: iš visų su alkoholiu susijusių mirčių net 2,5 tūkst. teko vyrams. Tai sudaro 81 proc. visų alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių.
„Tai – apie 3120 mirčių kasmet, kurios yra siejamos su alkoholio vartojimu. Dažniausiai tai būna onkologinės ligos, kepenų cirozė ir t.t. Tai pat išorinės mirtys (virš 1000 mirčių kasmet), pavyzdžiui, savižudybės, sušalimai, nukritimai“, – vardijo M.Štelemėkas.
Prarasti gyvenimo metai ir darbingumo netektis
Alkoholio vartojimas ne tik pražudo, bet ir negrįžtamai pakeičia daugybės žmonių gyvenimus. Tyrime skelbiama, kad kasmet dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių, susijusių su alkoholiu, prarandama apie 32 tūkst. potencialaus gyvenimo metų. Be to, minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. visų susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis. Tai pabrėžia didžiulį alkoholio poveikį visuomenės sveikatai ir produktyvumui.
Alkoholio įtaka nusikalstamumui ir socialinėms problemoms
Alkoholis turi tiesioginį ryšį su nusikalstamumu ir socialinėmis problemomis. 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst. nusikalstamų veikų, o 2016 m. – 7,7 tūkst., kurių įvykdymu buvo įtariami neblaivūs asmenys.
Tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. visų nusikalstamų veikų. Didžiausia neblaivių asmenų proporcija pastebima tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias veikas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė pabrėžė, kad „šešis iš dešimties smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai, o devyni iš dešimties globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose. Kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.“ Šie skaičiai atskleidžia gilią alkoholio problemą, griaunančią šeimas ir visuomenės pamatus.
Ekonominė žala: milijonai eurų kasmet
Alkoholio vartojimo sukeliama žala matuojama ne tik prarastomis gyvybėmis ar sulaužytais likimais, bet ir milžiniška ekonomine našta. Apskaičiuota, kad iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 350 mln. eurų. Ši suma sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), demonstruodama, kaip didelė visuomenės problema virsta ir reikšmingu ekonominiu iššūkiu šaliai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.