Dažnai manydami apie Alzheimerio ligą iš karto įsivaizduojame atminties praradimą ar sutrikusį orientavimąsi laike bei erdvėje, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Ši sunki neurodegeneracinė liga vystosi labai lėtai, o jos pirmieji požymiai pasireiškia dar gerokai anksčiau nei prasideda atminties problemos, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai gali įspėti apie ligos pradžią.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos požymiai – regėjimo ir uoslės sutrikimai
Šiuolaikiniai mokslo tyrimai atskleidžia, kad pirmieji Alzheimerio ligos simptomai gali būti susiję ne su atmintimi, o su pojūčių sutrikimais. Vienas naujausių tyrimų Jungtinėje Karalystėje parodė, kad regėjimo problemos – pavyzdžiui, sunkumai skaitant, rašant, vairuojant ar atskiriant spalvas bei vertinant atstumus – gali būti ankstyvas ligos indikatorius. Tai reiškia, kad šie simptomai atsiranda dar prieš pasireiškiant klasikiniams atminties sutrikimams, todėl jie leidžia Alzheimerio ligą diagnozuoti net iki 12 metų anksčiau nei dabar įprasta.
Vis dėlto, regėjimo sutrikimas nėra vienintelis ankstyvas ženklas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir VUL Santaros klinikų neurologė Eglė Audronytė atkreipia dėmesį į tai, kad labai dažnai Alzheimerio liga pasireiškia uoslės sutrikimais, kurie dažnai lieka nepastebėti. Maždaug 90 proc. Alzheimerio liga sergančių pacientų pirmiausiai praranda uoslę – šis pojūtis nukenčia anksčiau nei atmintis. Tačiau šis simptomas yra problematiškas, nes daugelis žmonių sutrikusį kvapų suvokimą nepastebi arba painioja jį su skonio sutrikimais. Kadangi kasdieniniame gyvenime daugiausia pasikliaujame rega, uoslės sutrikimas dažnai lieka nematomas, o mūsų kalboje netrūksta žodžių apibūdinti vaizdinius, tačiau labai trūksta specifinių žodžių, apibūdinančių kvapus.
Rankos paspaudimas su gydytoju – svarbus žingsnis ankstyvai diagnostikai
Medikai nuolat primena, kad kuo anksčiau Alzheimerio liga diagnozuojama ir pradėtas gydymas, tuo geriau galima sulėtinti jos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius pabrėžia, kad „Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.“
Visgi dažnai Alzheimerio liga diagnozuojama jau pažengusioje fazėje, kai sustabdyti ligos eigą tampa labai sudėtinga. Todėl svarbu neignoruoti ankstyvųjų simptomų, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su uosle, rega ar kitomis funkcijomis. Eglė Audronytė ragina nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jeigu žmogus yra vyresnis nei 60 metų ir jaučia pažinimo sutrikimų požymius. Gydytoja primena, kad daugelis žmonių, kuriems kyla susirūpinimas, gali išvengti klaidingos diagnozės – dažnai tai tiesiog natūralaus senėjimo požymiai, o ne patologija.
Genetika ir amžius – svarbūs rizikos veiksniai
Alzheimerio ligos riziką didina ne tik amžius – solidus amžius yra pagrindinis veiksnys – bet ir genetinės predispozicijos. Pastebėta, kad moterys serga šia liga dažniau nei vyrai, o jei Alzheimerio liga diagnozuota vienam iš tėvų, paveldėjimo rizika padvigubėja. Šis faktas pabrėžia būtinybę atidžiai stebėti visus galimus simptomus ir anksti kreiptis medicininės pagalbos.
Be to, svarbu suprasti, kad Alzheimerio liga yra sudėtingas procesas, kurį veikla daugybė veiksnių – nuo genetikos, aplinkos iki gyvenimo būdo. Ankstyva diagnozė ir gydymo pradžia leidžia efektyviau valdyti ligą ir šiek tiek sulėtinti jos pažangą, suteikiant pacientui galimybę gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą kuo ilgiau.
Apibendrinant
Alzheimerio liga dažnai asocijuojasi su atminties problemomis, tačiau svarbu žinoti, kad pirmieji šios ligos požymiai gali būti visiškai kitokie – regėjimo sutrikimai ir sumažėjęs uoslės pajautimas. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali padėti diagnozuoti ligą daug anksčiau, o tai suteikia galimybę anksčiau pradėti gydymą ir sulėtinti ligos progresą.
Visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, rekomenduojama atidžiai stebėti savo pojūčius ir, pastebėjus bet kokius neįprastus pokyčius, nedelsti ir pasitarti su specialistais. Ankstyva diagnostika ir tinkama medikamentinė bei psichologinė pagalba gali ženkliai pagerinti Alzheimerio ligos sergančių žmonių gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.