Vėžio gydymo srities pažanga dažnai vyksta lėtai, tačiau šiandien galime pasidžiaugti pirmuoju istoriniu žingsniu, kuris skiepijimo nuo vėžio link kelia optimizmo bangą. Po sėkmingo eksperimentinio bandymo mokslininkai praneša, kad diena, kai skiepysimės nuo vėžio, jau ne už kalnų. Ši naujovė remiasi iRNR technologija, kuri prieš tai pasiteisino kovojant su COVID-19 pandemija, o dabar demonstruoja potencialą ir onkologijos srityje.
Išbandyta pirmoji vakcina nuo plaučių vėžio
Londone gyvenantis 67 metų Januszas Raczas tapo pirmuoju pasaulyje pacientu, kuris gavo eksperimentinę vakciną nuo plaučių vėžio. Mokslininkas ir Atėnų maratono dalyvis neslepia, kad dalyvauti klinikiniuose tyrimuose paskatino tiek profesinė patirtis, tiek asmeninė motyvacija prisidėti prie mokslo pažangos. Plaučių vėžys tebėra viena pagrindinių mirčių priežasčių dėl onkologinių ligų visame pasaulyje – 2020 metais nuo šios ligos mirė apie 1,8 milijono žmonių. J. Raczui diagnozuotas nesmulkialąstelinis plaučių vėžys, kurios gydyme iki šiol dominuoja chemoterapija ir radioterapija, dabar papildytas inovatyvia iRNR vakcina.
Klinikinio tyrimo eiga ir pacientų reakcija
Londono universiteto koledžo ligoninėje gydytas vyras buvo paskiepytas bendrovės „BioNTech“ sukurtu preparatu BNT116. Skiepijimas vyko ciklais: pradžioje kas savaitę, vėliau – kas tris savaites. Kol kas klinikinis tyrimas nėra baigtas, tačiau jau žinoma, kad pacientas gerai toleravo gydymą, nepaisant laikinų lengvų šalutinių poveikių, tokių kaip drebulys ir karščiavimas, kurie greitai praeidavo. Po keturių skiepijimo ciklų mokslininkai pažymėjo, jog vakcina yra ne tik saugi, bet ir potencialiai efektyvi, nors galutinių naviko pokyčių dar neįvertino.
Mokslo pažanga ir viltis vėžio gydyme
Šis pažangus eksperimentas atveria naują puslapį gydant vėžį, kuris ilgus dešimtmečius išlieka vienu sudėtingiausių medicinos iššūkių. Pasaulio mokslininkai vis dažniau kreipia dėmesį į gydymo metodus, kuriuose taikoma mRNA technologija – veiksmingas ir kruopščiai ištirtas būdas, galintis pakeisti onkologijos ateitį.
iRNR vakcinos veikia skatindamos imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles, o ne tik slopindamos auglius tradicinėmis chemoterapijos priemonėmis. Tai gali reikšti mažesnį šalutinį poveikį pacientams ir efektyvesnį gydymą.
Pacientas J. Raczas, dirbtinio intelekto srityje dirbantis mokslininkas, ir jo šeima palaiko naujoves bei tiki, kad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose yra kelias į platesnę prieigą prie pažangiausių gydymo metodų. Skiepijimas nuo vėžio, anksčiau atrodęs kaip tolima ateities vizija, sparčiai artėja prie realybės.
Kas laukia ateityje?
Nors klinikiniai tyrimai dar tęsiasi, mokslinė bendruomenė yra optimistiškai nusiteikusi. Apie efektyvumą kalbėti anksti, tačiau jau dabar aišku, kad naujos iRNR vakcinos gali tapti reikšmingu ginklu vėžio prevencijoje ir gydyme. Jei šis metodas taps sėkmingas, jis gali reikšmingai pakeisti milijonų žmonių gyvenimus, sumažinti mirtingumą nuo klastingos ligos ir pasiūlyti naują viltį pacientams visame pasaulyje.
Skiepų nuo vėžio idėja, įkvėpta COVID-19 pandemijos patirties, tampa tikrove, kurios laukia visas medicinos pasaulis, o garsūs onkologai, tokie kaip A. Česas, pabrėžia, kad ši diena jau ne už kalnų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.