Dirbtinis intelektas tapo daugelio žmonių pirmuoju pasirinkimu, kai reikia atsakymų apie sveikatą. Tačiau toks greitas informacijos ieškojimas gali suteikti klaidingą saugumo jausmą ir atitolinti tinkamą pagalbą. „Dirbtinis intelektas dažnai pasiūlo labai lengvus, prieinamus ir malonius sprendimus. Bet jis yra labai prastas daktaras – tinginys šundaktaris, kuris irgi turi „diplomą”, šaltinius, bet net nebando gydyti”, – komunikacijos ekspertės Lauros Dabulytės vedamoje tinklalaidėje „Lietuva sveiksta” sakė V. Morozovas.
DI problema – konteksto nebuvimas
Vienas pagrindinių dirbtinio intelekto trūkumų medicinoje yra konteksto stoka. Dažnai AI sprendimai remiasi tik tuo, ką įvedė pats vartotojas, todėl paviršutiniškas klausimas gali atvesti prie paviršutiniško atsakymo ir neteisingo nusiraminimo. „Jei tu užklausi labai paviršutiniško klausimo, tarkim, ar tai gali būti rėmuo, jis sakys – taip, tai gali būti rėmuo. O normalus gydytojas pradėtų gilintis – klaustų, kas dar vyksta, kaip žmogus jaučiasi, ar buvo reakcija į vaistus. Ir tada gali paaiškėti, kad problema visai ne ta”, – kalbėjo V. Morozovas. Tai pabrėžia, kodėl tik diagnostinė ar patarimo sistema negali pakeisti klinikinės anamnezės, fizinio tyrimo ir gydytojo patirties.
Tyrimų gausa ir prevencijos suvokimas
Žmonės vis dažniau renkasi „išsitirti viską“, bet ne visada supranta tyrimų reikšmę. „Visi kuo toliau, tuo labiau darosi tyrimus, eina į laboratorijas, kur yra programos, patikros. Pasidaro tyrimus, kurie dažnai nieko nerodo, bet jaučiasi, kad savimi pasirūpino. Net kai kalbame apie cholesterolį, žmonės ateina kas mėnesį pasižiūrėti, ar jis sumažėjo, bet paklausus, ar kažką keičia savo gyvensenoje, dažnai paaiškėja, kad ne”, – kalbėjo V. Morozovas. Tyrimai turi būti atliekami tikslingai, remiantis rizika, simptomais ir gydytojo rekomendacijomis. Prevencija pirmiausia reiškia gyvenimo būdo pokyčius: miegą, fizinį aktyvumą ir raumenų masės išlaikymą, o ne vien tik tablečių vartojimą.
Gydytojo vaidmuo ir pasitikėjimas
Geras gydytojas šiandien turi daugiau nei vien receptų išrašymas: reikia gebėti paaiškinti, įtikinti ir įvertinti paciento poreikius. „Anksčiau tai buvo paternalistinis konsultavimas. Ko klausi, tą gausi – tas vaistas, tas tyrimas. Dabar reikia žmogui paaiškinti, įtikinti, suprasti, kaip kas veikia”, – sakė jis. Pasitikėjimas tarp paciento ir gydytojo yra kertinė sąlyga, kad rekomendacijos būtų išgirstos ir įgyvendintos. „Turiu vieną patarimą – pokalbį su gydytoju, kuriuo pasitikiu”, – rekomendavo gydytojas.
Apibendrinant, dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip papildomas informacijos šaltinis, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu sprendimo pagrindu. Svarbu mokėti formuluoti užklausas, vertinti šaltinių kokybę ir, svarbiausia, neatsisakyti tiesioginio pokalbio su gydytoju, ypač kai kalbama apie simptomus ar tyrimų interpretaciją. Tik derindami pažangią technologiją su profesionalia medicinine priežiūra galime pasiekti saugiausius ir efektyviausius sprendimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.