Pastarasis tyrimas, publikuotas leidinyje „Immunity“, vėl atkreipia dėmesį į ritmiško ryto valgymo svarbą. Mokslininkai, tarp kurių yra ir tyrėjai iš „Icahn“ medicinos mokyklos, atliko gyvūnų eksperimentą, kuriame palygino dvi pelių grupes: vienai iškart po pabudimo buvo duodami sočiai pusryčiai, kita iš ryto gavo tik vandenį. Tyrėjai nuosekliai tirė kraujo rodiklius iš karto po pabudimo ir po kelių valandų, siekdami suprasti, kaip organizmas reaguoja į rytinį alkį.
Kaip organizmas reaguoja į bado stresą?
Eksperimento rezultatai parodė, kad praleidus pusryčius pelėms drastiškai sumažėjo monocitų — imuninės sistemos kūrinių, atsakingų už kovą su infekcijomis, uždegimais ir navikais — kiekis kraujyje. Po keturių valandų monocitų beveik neliko, o po aštuonių jų buvimas tapo minimalus. Tyrėjai aiškina, kad rytinis alkis sukelia smegenų streso reakciją, kuri verčia monocitus pasitraukti į kaulų čiulpus, kur jie tampa neaktyvūs.
Toks laikinasis imuniteto „nusilpimas“ dar nėra vienintelė problema. Kai gyvūnams po ilgesnio bado buvo duotas maisto, monocitai grįžo į kraują staigiai ir masiškai. Toks grįžtamasis efektas susijęs su padidėjusia uždegimo reakcija, o uždegimas — su didesne infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų bei net galimai tam tikrų vėžio formų rizika.
Ką tai reiškia žmonėms ir ką daryti praktiškai?
Nors tyrimas atliktas su pelėmis ir tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai reikalauja papildomų studijų žmonėms, mechanizmas yra logiškas: prošviesėjusį rytinį alkį organizmas gali interpretuoti kaip stresą, kuris trumpam pakeičia imuninės sistemos balansą. Dėl to sveikatos specialistai pataria nesureikšminti vieno praleisto valgymo, bet vengti nuolatinio ir ilgalaikio rytinio bado.
Praktiniai patarimai: stenkitės pusryčiauti per pirmąsias 45 minutes po pabudimo, rinkitės baltymų ir skaidulų turinčius patiekalus (pvz., kiaušiniai, jogurtas, avižiniai dribsniai, riešutai, vaisiai) ir venkite vien tik cukraus turinčių greitų sprendimų. Žmonėms, kurie praktikuoja intervalinį badavimą ar turi specifinių sveikatos sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju prieš keičiant mitybos įpročius.
Apibendrinant, reguliarus sotus ir subalansuotas rytinis valgymas prisideda prie stabilios energijos, geresnės imuninės funkcijos ir gali sumažinti uždegiminių procesų riziką. Tolimesni tyrimai padės tiksliau nustatyti, kaip rytinės mitybos laiko pasirinkimas veikia ilgalaikę sveikatą ir lėtinių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.