Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine grėsme moterų sveikatai Lietuvoje. 2025 m. 1 000 moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tarp vyrų šis rodiklis buvo apie 307 atvejai 1 000 vyrų. Tai atspindi tiek didesnį ligų paplitimą, tiek demografinio senėjimo ir rizikos veiksnių įtaką.
Pagrindinės statistikos išvados
Moterys dažniau serga hipertenzinėmis ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis, širdies nepakankamumu bei venų varikoze, tuo tarpu vyrams dažniau diagnozuojami miokardo infarktas ir aterosklerozė. Išankstiniais 2025 m. duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc. visų mirusių moterų, o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. Tarp vėžio formų svarbiausios išlieka krūties ir gimdos kaklelio vėžys: mirtingumas nuo krūties — 36,6/100 000 moterų, nuo gimdos kaklelio — 10,1/100 000 moterų.
Svarbu pabrėžti amžiaus įtaką: didžiausi sergamumo rodikliai nustatyti 45 metų ir vyresnių moterų grupėje, tačiau nerimą kelia ir augantis 18–44 metų amžiaus grupės ligotumas. Tai rodo, kad rizikos veiksniai — nepilnavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, rūkymas ir padidėjęs stresas — veikia vis jaunesnes kartas.
Prevencija ir praktiniai žingsniai
Specialistai pabrėžia, kad daugumą rizikų galima sumažinti laiku atliekant profilaktinius patikrinimus ir dalyvaujant prevencinėse programose. „Specialistai ragina nelaukti pirmųjų simptomų“ — ši žinutė aktuali: ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą tada, kai jis yra veiksmingiausias ir mažiau komplikuotas.
Prevencinių programų aprėptis yra nevienoda: gimdos kaklelio vėžio prevencijos aprėptis 2025 m. pasiekė 76,3 proc., tuo tarpu krūties vėžio programoje dalyvauja kiek daugiau nei pusė tikslingos grupės moterų. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose moterų aktyvumas mažėja — 2025 m. dalyvavo tik 33,6 proc., kai 2021 m. rodiklis siekė 41,7 proc.
Kad prevencijos programos būtų veiksmingos, reikalingas ne tik kvietimų siuntimas, bet ir prieinamumo gerinimas: lankstesnės registracijos galimybės, mobilios patikros, darbo vietoje organizuojamos profilaktikos iniciatyvos ir informacijos sklaida apie tai, kodėl vertinga dalyvauti.
Taip pat svarbu adresuoti socialinius ir ekonominius barjerus, kurie trukdo kartoms reguliariai tikrintis sveikatą.
Be programų, kiekviena moteris gali imtis kasdienių žingsnių: reguliariai tikrinti kraujospūdį, rūpintis mityba ir svoriu, mažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą, palaikyti fizinį aktyvumą bei stebėti onkologines rizikas naudojantis siūlomomis prevencinėmis patikromis. Ankstyva įsitraukimo į prevenciją nauda yra akivaizdi — mažesnė komplikacijų rizika, trumpesnis gydymas ir geresnė gyvenimo kokybė.
Investicijos į moterų sveikatą ne tik saugo gyvybes, bet ir mažina sveikatos priežiūros sistemos naštą bei prisideda prie visuomenės gerovės. Skatinant dalyvavimą prevencinėse programose ir gerinant prieinamumą, galima ženkliai sumažinti pagrindines grėsmes moterų sveikatai ir užtikrinti ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.