Vasarą, nepaisant kaitrios saulės ir aukštos oro temperatūros, daug žmonių patiria peršalimo simptomus: gerklės peršėjimą, kosulį, slogą ar net karščiavimą. Tokį paradoksą lemia ne tik virusai, bet ir temperatūrų svyravimai, persišaldymas po maudynių ar net netinkamas elgesys kondicionuojamose patalpose. Ūminės kvėpavimo takų infekcijos vasarą gali būti tokios pat dažnos kaip ir kitais metų laikais, ypač kai organizmas nespėja prisitaikyti prie staigių klimato permainų.
Kodėl peršalstama karštomis dienomis
Karštis silpnina imunitetą: vaikai ir senjorai jautriausiai reaguoja į temperatūros pokyčius. Kai žmogus stipriai įkais, o vėliau staigiai atvėsta – pavyzdžiui, nusimaudęs šaltame vandenyje arba įėjęs į stipriai kondicionuotą patalpą – organizmas patiria stresą. „Kai smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą, pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, pradeda skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimstama”, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.
Vasaros audroms ir staigiems oro svyravimams būdingas greitas temperatūros kritimas: jei vieną dieną termometras rodo 30 °C, o kitą – 14–15 °C, organizmui sunku išlaikyti pastovią termoreguliaciją. Dėl to daugiau pacientų kreipiasi į medikus: peršalimo simptomai, lėtinės ligos paūmėjimai, širdies ritmo sutrikimai ar dusulys gali užklupti net atostogaujant.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Keletas paprastų taisyklių padeda sumažinti riziką: gerti pakankamai skysčių (apie du litrus per parą vasarą), neperkrauti organizmo kava, vengti staigių temperatūros skirtumų tarp lauko ir vidaus erdvių. Palankiausia kambario temperatūra yra apie 22–23 °C, temperatūrų skirtumas tarp lauko ir automobilio ar parduotuvės neturėtų viršyti 4–6 laipsnių. Nepatartina įjungti kondicionieriaus visu pajėgumu iš karto – leiskite automobiliui ar patalpai po truputį atvėsti.
Taip pat svarbu elgtis apdairiai maudantis: ilgas buvimas saulėje, staigus nardymas į dar neįšilusią jūrą ar gulėjimas ant drėgnos žemės gali sukelti mėšlungį, šlapimo takų infekcijas ir kitus susirgimus.
Straipsnyje pabrėžiama, kad drėgnas maudymosi kostiumėlis ir sėdėjimas ant šaltų paviršių didina riziką užsikrėsti – vyrams gresia prostatitas, moterims – šlapimtakių infekcija.
Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dažniau renkasi natūralias priemones imunitetui stiprinti. „Esu surinkusi įvairių liaudies medicinos receptų apie propolį. Manau, propoliui reikėtų skirti ypatingą dėmesį – tiek gerai besijaučiantiems, tiek įvairių lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms”, – patirtimi dalijosi vaistininkė V.Jokimienė. Vitaminas C, imbieras ir bičių produktai padeda stiprinti gleivinės apsaugą ir kraujotaką, ypač pirmiesiems peršalimo požymiams malšinti.
Gydytoja taip pat ragina sistemingai grūdintis: „Apie grūdinimosi naudą žino daugelis žmonių, tačiau neturi valios ir noro parengti savo kūną vasaros išbandymams”, – sakė gydytoja R.Žukauskienė. Paprasti kasdieniai veiksmai – mažinti dušo temperatūrą, adaptuoti kojas prie vėsesnio vandens – padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti spazmų bei peršalimo riziką.
Trumpai tariant, vasara neatleidžia nuo peršalimo rizikos: saikas, dėmesys skysčių vartojimui, atsargus elgesys su kondicionieriais ir nuoseklus grūdinimasis padeda išlikti sveikiems net karštomis dienomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.