Nemalonus burnos kvapas — dažna ir socialiai jautri problema: įvairiais tyrimais nustatoma, kad apie ketvirtadalis žmonių susiduria su šiuo sutrikimu. Mediciniame žodyne ši būklė vadinama halitoze, o retai pasitaikantis žuvies kvapo sindromas — trimetilaminurija. Supratimas, kodėl atsiranda blogas kvapas, ir nuoseklios priemonės leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas sukelia nemalonų kvapą?
Pagrindinė problema — burnos ertmės mikroorganizmai ir jų skilimo produktai. Apie 85–90 proc. atvejų nemalonų kvapą sukelia bakterijų veikla dantų apnaše, tarpdančiuose ir ant liežuvio. Anaerobiniai mikroorganizmai išskiria sieros junginius (pvz., sieros vandenilį), metilmerkaptaną, skatolą, indolą, kadaveriną ir kt., kurių kvapas gali priminti sugedusį kiaušinį ar kitus nemalonius kvapus. Ypač jautri problema — bakterijų sankaupos prie liežuvio šaknies: ši sritis prasčiau plaunama seilėmis ir turi daug vagelių bei raukšlių, kur bakterijos jaučiasi patogiai.
Vis dėlto halitozė gali turėti ir kitų priežasčių: nepakankama burnos higiena, dantenų bei dantų ligos, netinkamai prižiūrimi dantų protezai, burnos gleivinės pažeidimai, seilių liaukų sutrikimai ir burnos sausumas. Retesnės priežastys — nosiaryklės uždegimai, sinusitai, tam tikros sisteminės ligos (cukrinis diabetas, inkstų ar kepenų nepakankamumas) arba virškinimo trakto patologijos.
Kaip elgtis ir ką daryti kasdien
Pirmiausia reikalinga nuosekli burnos higiena: kruopščiai valyti dantis du kartus per dieną, ne mažiau svarbu — liežuvio valymas. Liežuvio apnašas dažnai yra pagrindinis nemalonaus kvapo šaltinis, todėl verta naudoti specialų liežuvio valytuvą arba minkštą dantų šepetėlį skirtą tik liežuviui.
Profesionali burnos higiena pas odontologą turi būti atliekama reguliariai: ji pašalina apnašas ir akmenis, kurių nepašalins naminis valymas. Burnos skalavimo skysčiai be alkoholio, turintys mentolio, eukalipto ar arbatmedžio aliejaus, gali laikui bėgant palaikyti gaivumą, tačiau ilgalaikis chlorheksidino naudojimas turi būti prižiūrimas gydytojo.
Gyvenimo būdo priemonės taip pat svarbios: pakankamai skysčių, daug skaidulinių maisto produktų, daržovių ir žaliųjų lapinių daržovių, kramtomoji guma be cukraus ar pastilės gali stimuliuoti seilių išsiskyrimą. Rūkymas ir alkoholis blogina situaciją: dūmai suteikia papildomą kvapą, o burnos sausumas skatina bakterijų dauginimąsi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nuosekliai rūpinantis higiena kvapas nepraeina arba kartu pasireiškia kiti simptomai (įkyrus burnos skausmas, dantenų kraujavimas, nuolatinis sausumas arba liežuvio pakitimai), būtina kreiptis į odontologą ar šeimos gydytoją. Rečiau pasitaikantys sindromai, pavyzdžiui, trimetilaminurija, reikalauja specialios diagnostikos.
Istoriškai žmonės ieškojo natūralių priemonių: senovės gydytojų raštuose minima kramtomoji medžiaga iš Pistacia lentiscus sakų, o poetas Ovidijus pataria: “Nekalbėkite, kol nepavalgėte, jeigu jūsų burnos kvapas nėra geras.” Šiandien turime ir tradicines, ir modernias priemones, todėl svarbiausia — nuoseklumas ir laiku suteikta profesionali pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.