Pavasaris atneša ne tik šviesesnes dienas, bet ir medžių syvuose sukauptą gamtos gėrybę – sulą. Daugumai mėgėjų rūpi ne tik kada pradėti rinkti, bet ir kaip tai daryti atsakingai bei kiek sulos reikėtų vartoti, kad pajustume jos teigiamą poveikį sveikatai. Straipsnyje apibendrinami praktiniai patarimai apie sulos rinkimą, saugojimą ir naudą organizmui.
Kada pradėti leisti sulą?
Sula pradedama leisti ankstyvą pavasarį ir leidžiama apie mėnesį, kol išsprogsta pumpurai. Klevų sula paprastai yra saldesnė (apie 4 proc. cukraus), beržų – mažiau saldi (apie 1 proc.), tačiau šių metų pradžioje gausiai teka klevų sula, o beržų sulos pradžia dažniausiai vėlesnė. Itin gausiai sula teka, kai oro temperatūra dienomis pakyla iki 4–6 °C.
„Nors šiuo metu temperatūra žemesnė, dienos metu iš saulės kaitinamo klevo jau pribėga per du litrus sulos. Patikrinti, ar jau laikas mėgautis sula, galima aštresniu daiktu šiek tiek įpjovus medžio kamieną – jei sula teka, vadinasi, laikas.
Tačiau ženklų galima ieškoti ir kitur. Štai mums apie sulą pasufleravo genys. Savaitgalį pastebėjome kleve įsitaisiusį ir jo žievėje skylutę prasikirtusį genį. Paukštis godžiai skanavo iš skylutės išsiveržusį, tačiau į varveklį pavirtusį saldų gėrimą“, – pasakoja Aistė Jankūnaitė.
Kaip leisti sulą ir nesužaloti medžio?
Sulą reikia leisti atsakingai, kad nenukentėtų medis. Rinkitės atokiau nuo kelio augančius, storesnius nei 20 cm skersmens medžius. Skylės gręžiamos šiaurinėje kamieno pusėje, ne aukščiau nei 1 m (optimalus aukštis apie 70 cm). Skylės skersmuo neturėtų viršyti 2 cm, o gylis – ne daugiau nei 4 cm. Tame pačiame medyje galima gręžti kelias skyles, bet tarpas tarp jų turi būti bent 10 cm.
„Sulai patogiai leisti į išgręžtas skyles įstatomi mediniai latakėliai, o po jais pastatoma, geriausia, stiklinė talpa.
Sakoma, kad plastikinė talpa sulai suteikia specifinio skonio. Indo, į kurį bėga sula, viršų reikėtų uždengti tankiu tinkleliu ar marle – taip išvengsite nešvarumų, kurių į sulą gali pripūsti vėjas, ir saldumynais mėgstančių pasilepinti vabzdžių“, – pataria A.Jankūnaitė.
Baigus leisti sulą, išgręžtas skylutes būtina užkimšti mediniu kamščiu ir užtepti sodo tepalu arba moliu, kad medis greičiau užgytų ir nebūtų pažeidžiamas.
Ką daryti su sulos pertekliumi?
Šviežia sula greitai rūgsta, todėl ją reikėtų laikyti šaldytuve sandarioje talpykloje iki 3 dienų. Jei neatgerti per šį laiką, sultį galima užšaldyti: supilstykite į plastikinius butelius palikdami laisvą vietą, nes šaltas skystis plečiasi. „Atitirpinta sula išlaiko pirminį savo skonį. Šaldymui ruošiamo butelio svarbu pilnai nepripilti – šąlantis ledas plėsis ir gali jį suskaldyti”, – įspėja A.Jankūnaitė. Taip pat sula gali būti rauginta – tai tradicinis būdas pratęsti jos galiojimą ir suteikti kitokį skonį.
Kuo sula naudinga ir kiek jos reikėtų gerti?
Suloje yra mineralų (kalio, kalcio, geležies, vario), vitaminų, eterinių aliejų ir organinių rūgščių. Teigiama, kad ji gali pagerinti medžiagų apykaitą, stiprinti imunitetą ir padėti šalinti organizmo toksinus bei šlakus. Tačiau pastebėti pastovesnį poveikį vienu gurkšniu neįmanoma: rekomenduojama kasdien išgerti bent litrą sulos ir vartoti ją reguliariai – pavyzdžiui, mėnesį. Prieš pradedant didesnį vartojimą, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite sveikatos sutrikimų ar esate alergiškas tam tikriems produktams.
Sula – tai natūralus pavasario produktas, reikalaujantis pagarbaus elgesio su medžiais ir suvokimo, kad tik atsakingai surinkta ir tinkamai laikoma sula suteiks naudos ir malonumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.