Prasidėjus drėgnesniems ir vėsesniems orams daugelis žmonių skundžiasi peršalimo simptomais. Tačiau gerklės skausmas, čiaudulys ar užsikimšusi nosis nebūtinai reiškia virusinę infekciją – neretai tai gali būti pelėsio įtaka. Pelėsis ir jo sporos ore gali sukelti alergines reakcijas bei sudėtingesnes sveikatos problemas, ypač jautresniems asmenims.
Pelėsio keliami pavojai
Statistika rodo, kad alergiją pelėsiui gali turėti net iki 10 proc. pasaulio gyventojų. Rizika didesnė žmonėms su nusilpusia imunine sistema, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat toms šeimoms, kuriose yra alergijų istorija. Ilgalaikis buvimas drėgnose, pelėsio turinčiose patalpose gali leisti alergijai vystytis palaipsniui.
Tyrimai taip pat atkreipia dėmesį į vaikų sveikatą: vaikai iki 7 metų, auginami namuose, kuriuose yra pelėsio, gali turėti trigubai didesnę riziką susirgti astma. Be to, kai kurios pelėsio rūšys gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas, kurios kartu su sporomis patenka į orą ir gali pasiekti plaučius.
„Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia alerginio rinito simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas, akių bei nosies niežėjimas.
Tačiau jei asmuo serga astma, alergijos požymiai neretai būna gerokai sunkesni – gali būti juntamas spaudimas krūtinėje, dusulys, kankinti kosulio priepuoliai.
Pelėsiui ilgai veikiant žmogaus organizmą, taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikti regėjimas ar net paūmėti tokios ligos kaip depresija“, – vardija I. Garuckienė.
Peršalimas ar alergija?
Atpažinti, ar simptomus sukelia peršalimas, ar alergija pelėsiui, padeda jų trukmė ir specifika. Peršalimas paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės; alerginiai simptomai dažniausiai užsitęsia ir negerėja, kol pašalinta priežastis arba naudojami vaistai.
Vaistininkė pastebi, kad alergiją gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, nuolatinis čiaudulys bei dusulys.
Pakilusi kūno temperatūra labiau būdinga virusinei infekcijai. Taip pat svarbu įvertinti aplinką: jeigu simptomai sustiprėja tik tam tikroje vietoje (pvz., tik namuose ar biure), gali būti, kad tai alergija vietiniam dirgikliui.
„Būtina stebėti simptomus – be visų peršalimui būdingų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, dusulys.
O štai apie peršalimą gali signalizuoti pakilusi kūno temperatūra. Taip pat labai svarbu įsivertinti, kur sustiprėja jaučiami simptomai – jei pastarieji kankina specifinėse vietose, pavyzdžiui, tik namuose arba tik biure, vertėtų išsitirti galimą alergiją sveikatos priežiūros įstaigoje“, – sako vaistininkė.
Simptomų gydymui dažnai paprastai naudojami antihistamininiai preparatai. Jie mažina histamino poveikį ir gali palengvinti nosies, akių bei odos simptomus, tačiau jų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas individualiomis savybėmis ir gydytojo ar vaistininko rekomendacija.
„Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą.
Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Kaip atsikratyti pelėsio?
Siekti simptomų mažinimo svarbu ne tik vaistais, bet ir sprendžiant pelėsio šaltinį. Pelėsis dažniausiai randamas vonios kambariuose, virtuvėse, rūsiuose, palėpėse ir prie langų ar vamzdžių jungčių. Vertėtų patikrinti sritis aplink praustuvus, dušo kabinas, skalbimo mašinas, šaldytuvus ir šaldymo kameras.
„Patarčiau skirti nemažai dėmesio viso pelėsio pašalinimui, tačiau geriau būtų, jei simptomus jaučiantis žmogus ne pats užsiimtų šiuo darbu dėl galimo dar didesnio sąlyčio su mikotoksinais. Žinoma, [pelėsio naikinimo](https://bepelesio.lt/) procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi.
Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje“, – sako vaistininkė.
Apsauga nuo pelėsio apima nuolatinį patalpų vėdinimą, drėgmės šaltinių šalinimą, vamzdžių ir stogo remontą, vonios ventiliacijos įrengimą ir drėgmės surinkimo prietaisų naudojimą. Reguliarus kondensato nuvalymas nuo langų, pelėsio požymių stebėjimas ir ankstyvos problemos sprendimas padeda išvengti ilgalaikių sveikatos pasekmių.
Jei simptomai išlieka arba blogėja, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba alergologą, kuris gali skirti tyrimus ir pateikti individualias prevencijos bei gydymo rekomendacijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.