Dažni peršalimo simptomai – sloga ir trumpalaikiai temperatūros svyravimai – gali būti ne vien infekcijos požymis. Specialistų teigimu, tokius simptomus kartais lydi elgesio, socialiniai ir išvaizdos pokyčiai, kurie gali signalizuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą ar kitokias rizikingas praktikas. Tėvams svarbu nepanikuoti, tačiau būti budriems ir laiku imtis priemonių.
Kas kelia įtarimus: pagrindiniai požymiai
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro vedėja Simona Kacevičė atkreipia dėmesį į kelis pasikartojančius požymius. „Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp jaunimo yra vis didėjanti problema. Ji didėja, nes yra didelė paklausa, galimybės lengvai ir paprastai jas įsigyti.
Vaikai vartoja, nes nesupranta rizikos, žalingo poveikio sveikatai, pasekmių”, – „Vakarų ekspresui” teigė S. Kacevičė.
Konkrečiai, įspėjamieji ženklai gali būti: mokyklos lankymo problemos, vengiami pokalbiai, atšalimas nuo šeimos, nauji draugai, trumpi ir paslaptingi susitikimai. Išvaizdos pokyčiai – nuolatinė sloga, periodiškai pakylanti ir krintanti temperatūra, paraudusios akys – taip pat nerimą keliantys simptomai. Be to, tėvai gali rasti neaiškių medžiagų ar daiktų: žolelių likučių, folijos, mažų indelių ar žiebtuvėlių.
Konkreti rizika: elektroninės cigaretės ir neaiškūs skysčiai
Vedėja pabrėžia, kad ypač paplitę tapo elektroniniai rūkymo įrenginiai su papildomais skysčiais, vadinamieji „veipai”. „Skysčių turinys nežinomas, neištirtas, neaiški nei koncentracija, nei sudėtis, nei poveikis. Todėl dažnai girdime pranešimus apie liūdnas pasekmes”, – sako S. Kacevičė. Tai reiškia, kad net jei vaikas neturi aiškių priklausomybės požymių, neaiškios sudėties medžiagos gali sukelti ūmių sveikatos problemų.
Kaip kalbėtis su vaiku ir kur kreiptis
Pastebėjus požymius, būtina ramiai ir konstruktyviai pradėti pokalbį.
„Pradėdami tokį pokalbį tėvai turėtų būti ramiai emociškai nusiteikę, pokalbis turėtų vykti tikrai ne bauginančiai, ne grasinančiai, be kaltinimų, klausimų – kodėl – kaltų ieškojimo. Reikėtų kalbėti vaikų, paauglių kalba”, – sako S. Kacevičė. Tyrimai rodo, kad pagarbiai ir atvirai komunikuojant vaikai dažniau prisipažįsta ir priima pagalbą.
Jei pastebimi įtartini simptomai ar randami daiktai, pravartu susisiekti su mokyklos psichologu, šeimos gydytoju arba priklausomybės ligų centru. Ankstyva intervencija gerokai padidina sėkmės galimybes. Tėvams taip pat naudingos informacijos teikia vaikų ir paauglių sveikatos tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir specializuotos linijos.
Apibendrinant – sloga ir temperatūros svyravimai gali būti paprasta viralinė infekcija, tačiau jei tai lydi elgesio, socialinius ar išvaizdos pokyčius, verta gilintis. Laiku pastebėti požymiai ir empatiškas, nesmerkiantis pokalbis gali apsaugoti vaiką nuo rimtesnių pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.