„Tyliąja žudike“ vadinama aterosklerozė ir su ja susijusios trombozės vystosi palaipsniui, dažnai nepastebimos ilgą laiką, tačiau pasekmės gali būti tragiškos. Kraujotaka yra gyvybiškai svarbi — per kraują audiniams tiekiamos maistinės medžiagos ir deguonis. Kai ji sutrinka dėl kraujo krešulių ar arterijų užsikimšimo, blogėja daugumos organų funkcionavimas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, susilpnėja imuninė sistema ir gali prastėti pažintinės funkcijos.
Ką jaučia sergantieji
Pradiniai požymiai gali būti subtilūs: plaukų slinkimas, šaltos ir dilgčiojančios galūnės, tirpimas, regos sutrikimai ar nuolatinis nuovargis. Deja, daugelis šių simptomų ignoruojami. Kraujagyslių ligos dažnai praneša apie save tik tada, kai pažeidimai tampa reikšmingi — įvyksta miokardo infarktas ar insultas, o pasekmės gali būti negrįžtamos: paralyžius, kalbos praradimas, orientacijos sutrikimai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Trombozės ir aterosklerozė susiformuoja dėl daugelio priežasčių: amžiaus pokyčių, gyvenimo būdo ir lėtinių ligų. Jaunesniame amžiuje riziką didina rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, stresas, antsvoris bei paveldimumas. Lėtinis padidėjęs gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas ir onkologinės ligos taip pat prisideda prie trombų formavimosi. Tekste nurodoma, kad maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių gali turėti prasidėjusią aterosklerozę.
Kaip pabrėžia ekspertai: „Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento.“
Prevencija ir mityba
Prevencijoje svarbiausia ankstyva rizikos veiksnių kontrolė: reguliariai tikrinti kraujo lipidų ir gliukozės rodiklius, matuoti kraujospūdį, mažinti svorį esant antsvoriui, mesti rūkyti ir didinti fizinį aktyvumą.
Mityba vaidina svarbų vaidmenį: mažiau sočių riebalų ir druskos, daugiau vaisių, daržovių, žuvies, ankštinių kultūrų ir vertingų aliejų. Pateikiami Japonijos mitybos pavyzdžiai: mažos porcijos, maisto ruoša garuose ar ant grotelių, didelis sojų vartojimas — visa tai siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Minimas ir natūralus Japonijos produktas natto, kuriame yra natokinazės fermento. Tekste teigiama, kad natokinazė „neleidžia susidaryti visoje kraujagyslių sistemoje, ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.“ Dalis žmonių natokinazę vartoja kapsulių pavidalu kaip profilaktinę priemonę, tačiau svarbu rinktis standartizuotas preparato formas.
Gyvenimo būdo reikšmė
Be mitybos, kraujagyslėms palankus gyvenimo būdas apima reguliarią fizinę veiklą, poilsį, streso valdymą ir pakankamą buvimą gryname ore. Antioksidantai (uogos, prieskoniai, alyvuogių sudėtyje esantis hidroksitirozolis) padeda mažinti uždegimą ir ląstelių pažeidimus. Galiausiai svarbu neignoruoti ankstyvųjų signalų ir konsultuotis su gydytoju, kad būtų pasirenkamas tinkamas stebėjimas ir, prireikus, gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.