Venų varikozė – dažna ir ilgalaikė kraujagyslių liga, kuria, dėl genetinio polinkio, gali sirgti net 50–70 proc. Lietuvos gyventojų. Nors daugelis ją vis dar laiko tik estetine problema, ligos progresavimas gali sukelti nuolatinį diskomfortą, odos pokyčius ir net gyvybei pavojingas komplikacijas. Svarbu anksti atpažinti požymius ir taikyti tinkamas prevencijos priemones.
Pirmieji požymiai
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui. Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja vyraujant karštiems orams, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių“, – sako vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Ankstyvi požymiai dažnai pasireiškia rytiniu ar vakarinio nuovargio pobūdžiu: kojos atrodo sunkesnės, gali patinti kulkšnys, ypač po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. Dėl to verta stebėti atsirandančius pakitimus ir neignoruoti nuolatinio simptomo pasikartojimo.
Kodėl moterys serga dažniau
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro iki galo ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje“, – aiškina J. Skirmantė.
Moterys serga iki dviejų kartų dažniau nei vyrai. Hormonų svyravimai, nėštumai ir tam tikri gyvenimo būdo veiksniai didina riziką. Taip pat svarbūs paveldimumas, amžius, svoris ir ilgos stovėjimo ar sėdėjimo valandos.
Komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją
Nevaldoma varikozė gali progresuoti: atsiranda nuolatinis tinimas, skausmas, odos spalvos pakitimai ir lėtinės trofinės opos.
„Nevaldoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje“, – perspėja R. Uosienė.
„Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių trombemboliją – gyvybei pavojingą būklę“, – priduria J. Skirmantė.
Gydymas ir prevencija
Gydymas parenkamas pagal ligos stadiją: ankstyvoje stadijoje rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos, kompresinė terapija ir venų sieneles stiprinantys preparatai. Vidutinėse stadijose taikoma skleroterapija arba lazerinė abliacija, o pažengus – intervencinis arba chirurginis gydymas kartu su žaizdų priežiūra. Kompresinės kojinės ir kasdienė fizinė veikla padeda sumažinti simptomus ir sulėtinti progresavimą.
Prevencijos svarba – akivaizdi: reguliarus judėjimas, svorio kontrolė, vengimas ilgai stovėti ar sėdėti, tinkama avalynė ir vengimas karščių gali žymiai sumažinti ligos riziką arba pristabdyti jos vystymąsi. Net turint genetinį polinkį, gyvenimo būdo pokyčiai gali prailginti laiką be rimtų simptomų.
Jeigu jaučiate nuolatinį kojų sunkumą, patinimą ar pastebite išryškėjusias venas, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba kraujagyslių chirurgą, kuris paskirs ultragarsinį ištyrimą ir parinks tinkamiausią gydymo planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.