Nuolatinė sloga ar kosulys dažnai laikomi lengvu peršalimu, tačiau vis dažniau priežastis yra alerginė reakcija. Alergijos paplitimas auga dėl gyvenimo būdo pokyčių, aplinkos užterštumo ir klimato kaitos, kuri prailgina žydėjimo sezoną. Daugelis žmonių susiduria su simptomų įvairove: nuo nosies užgulimo iki odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų, todėl svarbu suprasti skirtumus ir tinkamai reaguoti.
Kodėl alergijų daugėja?
Specialistai pabrėžia kelis pagrindinius veiksnius: perdirbtas maistas, buitinės chemijos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais, kurie dirgina gleivines ir didina organizmo jautrumą alergenams. Taip pat svarbi „sterili aplinka“ vaikystėje sukelta imuninės sistemos netinkama „mokomąją patirtį“, o genetinis polinkis reiškiasi tuo, kad jei vienas iš tėvų serga alergija, rizika vaikui padidėja.
Kaip atpažinti alergiją ir kuo ji skiriasi nuo peršalimo?
Dažnai painiojami požymiai yra sloga, kosulys ir akių paraudimas. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų trukmę, sezoninį pasikartojimą ir į tai, ar jiems palengvėja vartojant antihistamininius vaistus. Tipiški alergijos požymiai gali pasireikšti įvairiose organizmo sistemose:
„Simptomai gali pasireikšti įvairiose organizmo sistemose. Kvėpavimo sistemai būdingi požymiai yra sloga, kosulys, dusulys, čiaudulys, nosies užgulimas ar niežėjimas. Akių simptomai apima paraudimą, ašarojimą, jautrumą šviesai, niežulį ir patinimą. Odos reakcijos dažniausiai pasireiškia bėrimais, niežuliu ar patinimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar viduriavimas“, – teigia R. Šėrienė.
Diagnozė ir gydymo galimybės
Teisingam diagnozavimui reikalingas sistemingas požiūris: anamnezė, aplinkos vertinimas ir specifiniai tyrimai. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai dėl specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų bei odos dūrio (prick) testai. Moderni diagnostika apima molekulinius paketus, leidžiančius tiksliai nustatyti jautrumą žiedadulkėms, maistui, naminiams gyvūnams, pelėsiui ar vabzdžių nuodams.
Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad:
„Šie simptomai turėtų kelti susirūpinimą tuomet, kai jie trukdo kasdienei veiklai, ilgai tęsiasi, atsiranda komplikacijų arba nepadeda vaistai. Įkvepiamieji alergenai, patekę per kvėpavimo takus, dažniausiai sukelia lokalius simptomus, tokius kaip alerginė sloga, čiaudulys, akių niežėjimas ir ašarojimas, kosulys ar bronchų astmos priepuoliai. Reakcija dažnai būna greita, tačiau gali būti ir lėtinė“, – dėsto „Antėja“ medikė.
Gydymo spektras apima simptomų mažinimą antihistamininiais vaistais, intranazaliniais kortikosteroidais, lokaliomis priemonėmis akių simptomams, kvėpavimo takų gydymą astmai ir, esant reikalui, alergenų specifinę imunoterapiją (SCIT ar SLIT). Sunkiais atvejais skiriama adrenaliną turinti priemonė (anafylaksijos rizikai).
Maisto alergija ir anafilaksija
Maisto alergijos dažnai sukelia greitą ir kartais gyvybei pavojingą sisteminę reakciją. „Maisto alergija daug dažniau sukelia gyvybei pavojingą sisteminę reakciją – anafilaksiją, pasireiškiančią staigiu kraujospūdžio kritimu, dusuliu ar sąmonės netekimu.
Taip pat pastebima, kad žmonės, alergiški žiedadulkėms, gali reaguoti į tam tikrus maisto produktus dėl panašios baltymų struktūros. Įkvepiamieji alergenai dažniau sukelia ilgalaikius, sezoninius ar lėtinius simptomus, o maisto alergija paprastai pasireiškia aiškiu ir staigiu atsaku pavartojus konkretų produktą”, – pasakoja R. Šėrienė.
Praktiniai patarimai pacientams
Jeigu simptomai trukdo darbingumui arba atsiranda įtartinų reakcijų po konkretaus maisto ar kontakto su gyvūnais, kreipkitės į šeimos gydytoją ar alergologą. Venkite žinomų alergenų, mažinkite namų dulkėtumą, naudokite oro valytuvus, keiskite drabužių po buvimo lauke ir reguliariai valo nosį druskos tirpalu. Pacientams su sunkiomis alergijomis reikėtų aptarti adrenalino injektoriaus poreikį ir veiksmų planą nenumatytiems atvejams.
Teisinga diagnostika ir individualizuotas gydymas leidžia ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.