Šlapimas tapo putojantis: pavėluota diagnozė pakeitė vilnietės gyvenimą

Vilnietės Rūtos istorija primena, kaip dažnai nespecifiniai simptomai slepia rimtą medicininę problemą. Iš pradžių aktyvi ir sveiką gyvenseną propaguojanti moteris pastebėjo aukštą kraujospūdį ir bendrą silpnumą. Laikui bėgant atsirado dažnesnis šlapinimasis ir nustebinęs požymis – putojantis šlapimas. Ilgai trunkantys simptomai ir iš pradžių nepakankami tyrimai galiausiai atskleidė pažengusią ligą, kuri pakeitė jos kasdienybę.

Nespecifiniai simptomai ir uždelsta diagnostika

Gydytojas nefrologas doc. Laurynas Rimševičius atkreipia dėmesį, kad ankstyvos inkstų ligų stadijos dažnai nesukelia specifinių požymių. „Dėl šios priežasties liga gali būti diagnozuojama pavėluotai. Kai inkstų pažeidimas jau pažengęs, gydymo galimybės tampa ribotesnės“, – sako L. Rimševičius. Pacientai skundžiasi nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu, apetito pokyčiais ar odos sausumu, kurie lengvai priskiriami stresui ar amžiaus pokyčiams.

Rūta prisimena pradžią: „Iki tol neturėjau jokių sveikatos problemų. Staiga pradėjo kilti kraujospūdis, o vaistai neveikė. Vėliau atsirado silpnumas, dažnas šlapinimasis, šlapimas tapo putojantis”, – pasakoja pacientė. Ši patirtis parodo, kaip svarbu neapsiriboti simptominiu gydymu ir, esant pasikartojančioms problemoms, atlikti išsamesnius tyrimus.

Diagnozė ir priežastys

Galutinė Rūtos diagnozė pasirodė esanti dauginė mieloma – onkologinis susirgimas, galintis lemti inkstų pažeidimus. Gydytojas paaiškina, kad sisteminės ligos ir piktybiniai procesai gali sukelti baltymų kaupimąsi inkstuose, pažeisti filtracinę membraną ir lemti putojantį šlapimą bei kreatinino padidėjimą kraujyje. Po kelių mėnesių ieškojimo paciento kreipimasis į gydytoją ir atlikti papildomi laboratoriniai tyrimai parodė padidėjusį kreatinino rodiklį ir sumažėjusį hemoglobino kiekį; tai paskatino skubų hospitalizavimą.

„Kai pagaliau patekau į ligoninę, viskas vyko labai greitai. Mane paguldė, atliko tyrimus ir paaiškėjo, kad sergu daugine mieloma – kraujo vėžio forma, pažeidžiančia kaulų čiulpuose esančias plazmines ląsteles”, – pasakoja ji.

Ankstyva diagnostika – paprasti tyrimai, didelė reikšmė

Inkstų funkcijos įvertinimas paprastai nėra sudėtingas: pakanka kraujo kreatinino, eGFR apskaičiavimo ir šlapimo albumino arba albumino ir kreatinino santykio (A/C) tyrimo. Rimševičius rekomenduoja ypač stebėti rizikos grupes – sergančius cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčius aukštą kraujospūdį, nutukimą arba vyresnius nei 60 m. amžiaus žmones. Ankstyvas nustatymas leidžia stabdyti progresavimą ir pritaikyti tikslinį gydymą.

Gyvenimas su diagnoze

Šiandien Rūta gyvena su reguliariu gydymu, dializėmis ir palaikomąja terapija, tačiau pabrėžia, kad gyvenimo kokybė gali būti išlaikyta: „Aš gyvenu pilnavertį gyvenimą – dirbu, keliauju, einu į renginius. Reikia išmokti gyventi su liga, o ne kovoti su ja”, – sako ji. Gydytojai primena, kad pacientų įsitraukimas, mitybos ir skysčių kontrolė bei reguliarūs tyrimai yra esminiai stabiliai būklei palaikyti.

Rimševičius taip pat primena: „Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti rizikos grupėse esantys žmonės – sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, turintys padidėjusį kraujospūdį ar esantys >60 m. amžiaus. Reguliarūs tyrimai yra ypač svarbūs, nes ankstyvoje stadijoje nustatyta liga gali būti kontroliuojama ir jos progresavimas gali būti sulėtintas. Tuo tarpu uždelsta diagnostika dažnai lemia negrįžtamus pokyčius ir ilgalaikį gydymą”, – sako L. Rimševičius.

Baigdamas Rūta ragina neatmesti simptomų: „Svarbiausia reaguoti į organizmo siunčiamus signalus ir ieškoti atsakymų. Reikia nenuleisti rankų, domėtis, tikrinti informaciją ir gyventi”, – apibendrina pacientė.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 136 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *