Vasaros sezonu daugelis sugrįžta prie intensyvesnio judėjimo: daugiau vaikštome, bėgiojame, važinėjame dviračiu ar užsiimame komandiniais žaidimais. Nors fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir nuotaiką, staigus krūvio padidėjimas gali būti papildomas iššūkis raumenims, sąnariams ir raiščiams. Dažnas rezultatas – skausmas, tempimo jausmas arba rimtesnės traumos, kurias iš karto pastebime po pirmųjų aktyvių savaitgalių.
Kodėl taip nutinka?
Po ilgos neaktyvios pertraukos organizmas praranda dalį jėgos, ištvermės ir audinių prisitaikymo. Kitaip tariant, kūnas nebesugeba greitai atlaikyti ankstesnio krūvio. „Žmonės dažnai po ilgos pertraukos iš karto renkasi intensyvias veiklas: nuvažiuoja keliasdešimt kilometrų dviračiu, pradeda bėgioti ilgus atstumus ar aktyviai sportuoti lauke, nors raumenys ir sąnariai tam dar nėra pasiruošę. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl svarbu nepersistengti pirmosiomis savaitėmis. Staigus ir per didelis krūvis dažnai baigiasi ne tik raumenų skausmais, bet ir patempimais, sausgyslių pažeidimais ar sąnarių perkrova“.
Be to, dažna klaida – nepakankamas apšilimas ir raumenų paruošimas. Šildantis ir aktyvinantis apšilimas pagerina kraujotaką, didina raumenų elastingumą ir sumažina mikrotraumų riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti į mitybą, miego kokybę ir hidrataciją: dehidratacija bei mineralų trūkumai (pvz., magnio) didina mėšlungio ir nuovargio riziką.
Kaip sumažinti riziką ir ką daryti gavus skausmą
Kuo puikiai pasirūpinti prieš pradedant? Palaipsniui didinkite krūvį, derinkite kardio ir jėgos pratimus, skirkite laiko tempimo pratimams ir atsistatymui. Po treniruotės naudingas švelnus vėsinimas, tempimo pratimai ir pakankamas poilsis. Dietoje įtraukite baltymų, antioksidantų ir pakankamai skysčių, kad kūnas galėtų atstatyti audinius.
„Esant raumenų ar sąnarių skausmui gali padėti vėsinantys arba šildantys geliai su mentoliu, kamparu ar kapsaicinu. Jei juntamas tempimas, tinimas ar ryškesnis skausmas, dažnai pasirenkamos lokaliai veikiančios priemonės su diklofenaku, ibuprofenu ar ketoprofenu, kurios padeda mažinti uždegimą ir skausmą.” Vietinės priemonės greitai palengvina simptomus, tačiau jas derėtų naudoti pagal instrukcijas ir įvertinus galimas kontraindikacijas.
Geriausias ilgalaikis sprendimas – stiprinti raumenis bei sąnarius reguliariai. Maisto papildai, tokie kaip kolagenas, gliukozaminas, chondroitinas, hialurono rūgštis ir omega‑3 riebalų rūgštys, gali palaikyti kremzlių ir sąnario skysčio būklę, tačiau jie nėra vaistai ir dažniausiai duoda efektą per kelis mėnesius reguliaraus vartojimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Maudimas ar lengvas diskomfortas po treniruotės dažniausiai praeina savaime, bet yra požymių, kurių ignoruoti negalima. „Jei skausmas labai stiprus, atsiranda didelis tinimas, mėlynės ar judesio apribojimas, nereikėtų kentėti ar gydytis vien savarankiškai. Svarbu kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnio raumenų, raiščių, sausgyslių ar sąnarių pažeidimo požymis”. Ankstyva medicininė apžiūra padeda išvengti komplikacijų ir pagreitinti atsigavimą.
Apibendrinant: judėjimas – sveikintinas, bet pradėkite atsakingai. Palaipsniui didinkite krūvį, nepamirškite apšilimo, mitybos ir poilsio, o rimtesnių simptomų atveju kreipkitės į specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.