Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų gyvybių. Tai primena, kad prevencija ir gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbesni nei kada nors anksčiau. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, skaudi statistika atspindi ir tai, kad gyventojai per mažai dėmesio skiria savo gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai.
Didelę dalį rizikų galime kontroliuoti patys
Genetika vaidina tam tikrą rolę, tačiau daugumą rizikos veiksnių lemia kasdieniai įpročiai. Rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas ir netinkama mityba aiškiai didina širdies ligų tikimybę. Pavyzdžiui, rūkymas gali padidinti širdies ligų riziką 2–4 kartus, o alkoholio perteklinė vartosena siejama su padidėjusiu trigliceridų lygiu ir aritmijų dažniu. Būtent todėl pirminė prevencija — ankstyvas gyvenimo būdo pokytis — turi būti prioritetas.
Mityba, svoris ir fizinis aktyvumas
Viršsvoris ir nutukimas didina cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą ir riziką susirgti diabetu — visos šios būsenos prisideda prie širdies ligų vystymosi. „Netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, perdirbtų riebalų bei cukraus gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, paskatinti viršsvorį, bendrai silpninti organizmą, tad taip išauga širdies ligų rizika,” — atkreipia dėmesį I. Sauserytė.
Rekomenduojama riboti druskos ir prastesnės kokybės riebalų vartojimą, mažinti saldumynų ir perdirbtų produktų suvartojimą. Tuo pačiu verta dažniau rinktis riebias žuvis (lašišą, skumbrę) bent du kartus per savaitę dėl omega-3 naudos, pilno grūdo produktus, daugiau daržovių ir vaisių, riešutus bei sėklas. Fizinis aktyvumas — bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę — padeda palaikyti svorį ir gerina kraujagyslių būklę.
Papildai, vaistiniai preparatai ir atsargumo priemonės
„Kartu su maistu (riešutai, pupelės, špinatai, sėklos) ir maisto papildais turėtume gauti magnio, kuris pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujo spaudimą reguliuojančiomis savybėmis,” — pabrėžia vaistininkė.
Taip pat naudą gali suteikti steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10 ir omega-3 rūgštys. Daugybė tyrimų rodo, kad omega-3 gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti uždegimą ir trombų riziką.
„Vis dėlto, kad ir kokios šios medžiagos būtų svarbios širdies sveikatai, dar svarbiau neužsiimti savigyda ir negalvoti, kad didesnis skaičius skirtingų maisto papildų reiškia, jog širdies ir kraujagyslių ligų visiškai pavyks išvengti. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku,” — įspėja I. Sauserytė.
Kada kreiptis ir kokias prevencines priemones rinktis
Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, stresas ir oro tarša — visi šie veiksniai didina ligų riziką. Svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį, tikrinti cholesterolį ir gauti gydytojo rekomendacijas pagal amžių. Prevencinės programos, ankstyva diagnostika ir laiku pradėta gydymo strategija gali reikšmingai sumažinti komplikacijų tikimybę ir išgelbėti gyvybes.
Apibendrinant: mažinant žalingus įpročius, gerinant mitybą, intensyviau judant ir konsultuojantis su specialistais apie papildus bei prevencines programas, galime ženkliai sumažinti riziką ir ilginti sveiką gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.