Alzheimerio liga tampa vis dažnesnė, o jos pradžia dažnai būna nepastebima ir labai subtili. Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius laidoje aptarė, kokie požymiai gali signalizuoti apie ligos pradžią, kaip ji progresuoja ir kodėl ankstyva diagnostika yra ypač svarbi planuojant paciento priežiūrą bei gyvenimo kokybę.
Pirmieji požymiai: atminties ir intelekto pokyčiai
Pagrindiniai Alzheimerio ligos požymiai yra atminties ir intelekto praradimas bei pažintinių funkcijų sutrikimai. Ankstyvuoju etapu žmonės gali pamiršti, kur padėjo daiktus, jiems sunkiau susikoncentruoti ar prisiminti neseniai vykusius įvykius. Darbiniame kontekste tai reiškiasi sunkumais susikaupti, užmirštamais failais ar darbo užduotimis. Subtilūs pokyčiai žodyno apimtyje, žodinės atminties blogėjimas ir gebėjimo suprasti perkeltines prasmes sumažėjimas taip pat gali būti pirmieji signalai.
„ Alzheimeris yra progresuojanti, degeneracinė centrinės nervų sistemos liga. Šios ligos pagrindiniai požymiai yra atminties, intelekto praradimas. Taip pat vystosi pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Visa tai koreliuoja su galvos smegenyse, žievėje ir požievio struktūrose esančių darinių nykimu. Vyksta masinis neuronų žuvimas. Kodėl taip atsitinka ir kokie požymiai koreliuoja su kokių struktūrų pažeidimu, mokslininkai dar tiria. Mes jau turime nemažą rinkinį atsakymų, kalbant apie dimencijų pradžią, apie tai, kokie genai tam turi įtakos, taip pat ar mityba bei fizinis aktyvumas turi įtakos. Ši liga yra progresuojanti, deja, ji yra neišgydoma. Mes galime kalbėti tik apie pagalbą, ankstyvąją diagnostiką ir gyvenimo kokybės pagerinimą bei pratęsimą“, – laidoje sakė A.Germanavičius.
Subtilūs elgesio pokyčiai ir neuropsichiatriniai simptomai
Be atminties sutrikimų, ligos pradžioje gali keistis humoro jausmas, sumažėti gebėjimas suvokti ironiją ar perkeltines prasmės. Artimieji dažnai pastebi, kad žmogus tampa grubesnis, dirglesnis arba, priešingai, atsiranda emocionalumo pokyčių.
Pažengusioje stadijoje gali pasireikšti haliucinacijos, kliedesiai, sutrikusi orientacija laike ir vietoje, žmogus nebežino savo vardo ar gimimo metų.
Rizikos veiksniai ir amžiaus įtaka
Nors dauguma pacientų suserga vyresniame amžiuje, Alzheimerio ligos pradžia gali būti ir ankstyva — kai kuriems asmenims simptomai prasideda nuo 40 metų. Su amžiumi rizika didėja: vyresniame amžiuje demencijos paplitimas yra labai didelis. Mokslininkai aiškinasi, kokią įtaką turi genai, mityba, fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai bei ieško būdų, kaip sulėtinti procesą ar anksti aptikti ligą.
Ankstyva diagnostika ir priežiūra
Ankstyva diagnostika leidžia ne tik pagalvoti apie gydymo strategijas, bet ir suplanuoti paciento priežiūrą, finansinius bei socialinius klausimus. Šiuo metu yra diagnostiniai testai, leidžiantys aptikti ankstyvuosius baltymus smegenų skystyje, o tyrimai genų terapijos ir biologinių metodų srityje intensyviai vystomi. Pacientams skiriamas simptominis, palaikomasis gydymas, kuris gerina atmintį ir kraujotaką, tačiau kol kas pagrindinis tikslas — lėtinimas ir gyvenimo kokybės išsaugojimas.
Prevencija ir socialinis palaikymas
Prevencijos priemonės apima aktyvų gyvenimo būdą, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir kognityvinį lavinimą. Socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas, bendravimas su šeima ir draugais bei įsitraukimas į kasdienes veiklas sumažina izoliaciją ir gali prisidėti prie geresnės būklės. Svarbu, kad artimieji atkreiptų dėmesį net į nedidelius pokyčius ir kreiptųsi į specialistus laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.