Artėjanti karščio banga, kai artimiausiomis dienomis temperatūra Lietuvoje viršys 30 °C, kelia realų pavojų jautrioms gyventojų grupėms. Sveikatos specialistai ragina neignoruoti rizikos ir iš anksto pasirūpinti saugumu: tai apima tinkamą hidrataciją, elgesį lauke ir vaistų vartojimo priežiūrą. Karštis organizmui yra rimtas iššūkis — ne tik diskomfortas, bet ir galimas sveikatos blogėjimas tiems, kurių būklė jau yra pažeidžiama.
Šiomis ligomis sergantiems žmonėms karštis pavojingiausias
„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako vaistininkė Laura Vanagaitė.
Didžiausią riziką patiria sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis: širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintys ritmo sutrikimų. Karštis plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir didina širdies apkrovą, todėl prastėja ligos kontrolė. Panaši rizika kyla sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ir kai kuriais neurologiniais sutrikimais.
Senjorams ir vaikams perkaitimo rizika didžiausia
Vyresnio amžiaus žmonės prasčiau reguliuoja temperatūrą ir dažniau nepakanka troškulio jausmo, todėl dehidratacija ir perkaitimas pasireiškia dažniau. Kūdikiai ir maži vaikai termoreguliacijos sistemą dar pilnai nesukūrę — jie labai greitai perkaista. Taip pat didesnė rizika nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir intensyviai sportuojantiems asmenims.
Paprastos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų
Įprastos, bet efektyvios priemonės padeda sumažinti riziką: reguliariai gerti vandenį, net jei nejaučiamas troškulys, vengti alkoholio ir gausių kofeino gėrimų, riboti buvimą tiesioginėje saulėje nuo 11 iki 17 val., segėti lengvus, šviesius ir orui pralaidžius drabužius bei galvos apdangalus.
Patartina vėsinti patalpas, naudoti vėsesnes vietas ir vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiomis valandomis.
„Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti, todėl plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, didėja širdies apkrova. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, gali paūmėti sveikatos problemos“, – aiškina vaistininkė.
Žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus, turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes kai kurie medikamentai, pvz., kraujospūdį mažinantys, diuretikai, psichikos sveikatai skirti preparatai ar antihistamininiai vaistai, gali trukdyti organizmui prisitaikyti prie karščio. „Kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui prisitaikyti prie karščio. Todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, tačiau kilus klausimams pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – perspėja L. Vanagaitė.
Įspėjamųjų ženklų ignoruoti negalima
Reikia stebėti pirmuosius perkaitimo požymius: stiprų troškulį, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, neįprastą nuovargį ar sutrikusią orientaciją. „Jei žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, netenka sąmonės ar pastebimi kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja vaistininkė.
Praktinis patarimas: patikrinkite vyresnius kaimynus ir artimuosius, turėkite po ranka vandenį, lengvą pirmosios pagalbos priemonę ir žinokite, kada kvieti greitąją pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.