Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi: kasmet nuo jų miršta apie 23 tūkst. žmonių, arba apie 56 proc. visų mirčių. Tokia statistika atkreipia dėmesį ne tik į gydymo prieinamumą, bet ir į prevencijos, ankstyvos diagnostikos bei gyvensenos pokyčių būtinybę.
Priežastys ir rizikos veiksniai
„Veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas, yra visiems gerai žinomi ir kone klasikiniai: rūkymas, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas, taip pat cukrinis diabetas“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas. Šie rizikos veiksniai dažnai kumuliuojasi: pavyzdžiui, nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas didina ir kraujospūdį, ir cukraus kiekį kraujyje, ir nepalankų cholesterolio profilį.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į amžiaus ir lyties įtaką: „Moterys iki tam tikro amžiaus yra linkusios mažiau sirgti šiomis ligomis, nes jas saugo hormonas estrogenas, turintis antiatrosklerotinį poveikį. Tačiau joms pasiekus pomenopauzinį amžių, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis suvienodėja su vyrais.
Todėl moterys koronarinėmis širdies ligomis pradeda sirgti maždaug 10–15 metų vėliau nei vyrai – nuo 55–60 metų, kai vyrai – jau nuo 45–50 metų.“ Ši informacija svarbi planuojant profilaktinius tyrimus ir skatinant pasitikrinti ankstyvame amžiuje.
Prevencija ir elgesio pokyčiai
„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visuomenėje po truputį formuojasi nauja žmonių grupė, kuriems vos per 30 metų ir kurie rūpinasi savo sveikata dar neturėdami jokių nusiskundimų, o ne tada, kai jau yra išsivysčiusi problema. Daug sunkiau pakeisti žmonių įpročius, kai jiems jau virš 50 metų“, – patirtimi dalinasi gyd. P. Trinkauskas. Šis pastebėjimas pabrėžia, kad prevenciją verta pradėti kuo anksčiau: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo metimas ir svorio kontrolė gali ženkliai sumažinti riziką.
Vis dėlto ne visi rizikos veiksniai yra visiškai valdomi: „Ne paskutinę vietą užima ir paveldimumas.
Jeigu paciento tėvas iki 55 metų ar mama iki 65 metų patyrė infarktą, gerokai išauga rizika, kad ir jiems taip gali nutikti“, – teigia gydytojas kardiologas. Tai reiškia, kad šeimos anamnezė turi įtakos gydytojo rekomendacijoms ir prevencijos strategijai.
Finansinė apsauga ir visuomenės vaidmuo
Auga susidomėjimas ir finansine sauga: gyvybės draudimo bendrovės fiksuoja išmokas už ūmius miokardo infarktus ir insultus, todėl dalis žmonių domisi draudimu kaip papildoma apsauga. Kaip pažymi Asta Grabinskė: „Senstanti visuomenė, be abejo, kelia vis daugiau iššūkių socialinei gerovei, ypač – sveikatos srityje. Dėl to asmeninis rūpinimasis savo sveikata turi tapti šalies prioritetu, nes sveikas žmogus – laimingas žmogus, o laiminga visuomenė – turtinga visuomenė.
Savo sveikata pradėti rūpintis niekada ne per anksti, tačiau gali būti per vėlu“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Todėl svarbu ne tik individualios pastangos, bet ir valstybės sveikatos politikos sprendimai, kuriantys sąlygas prevencijai, prieinamumui prie pirminės sveikatos priežiūros ir edukacijai.
Jeigu kyla nerimas dėl savo sveikatos būklės arba norite įvertinti riziką, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir apsvarstyti galimą prevencinį planą bei gydymo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.