Daugelis rytą pradeda nuo greitai paruošiamų, saldžių ar stipriai perdirbtų produktų – puodelio kavos su bandele, saldžių dribsnių arba keksiuko. Atrodo nekaltai, tačiau onkologai įspėja, kad tokie nuolatiniai pasirinkimai gali prisidėti prie ilgalaikės vėžio rizikos didėjimo, ypač jeigu formuoja nuolatinį mitybos modelį.
„Žinoma, vienas valgymas vėžio nesukels, tačiau tai, kas nuolat atsiduria jūsų lėkštėje, gali arba didinti riziką, arba padėti organizmui nuo jos apsisaugoti“, – aiškina Majamio universiteto Sylvester vėžio centro Gyvensenos medicinos, prevencijos ir skaitmeninės sveikatos direktorė dr. Tracy Crane. Ši mintis pabrėžia, kad svarbi ne atskira vienkartinė nuodėmė, o ilgalaikiai įpročiai.
> Antsvoris ir nutukimas yra vieni svarbiausių vėžio rizikos veiksnių.
Tokių pusryčių verta vengti
Daugiausia susirūpinimo kelia itin perdirbti ir daug pridėtinio cukraus turintys produktai: saldūs pusryčių dribsniai, bandelės, sluoksniuotos tešlos gaminiai, keksiukai ir panašūs konditerijos gaminiai. Tokie maisto produktai dažnai yra kaloringi, turi daug rafinuotų angliavandenių, mažai skaidulų ir baltymų, todėl greitai kelia gliukozės ir insulino lygį kraujyje. Ilgainiui tai gali skatinti uždegiminius procesus, insulino rezistenciją ir kūno svorio augimą – visus veiksnius, susijusius su didesne vėžio rizika.
Be to, kai kurie itin perdirbti gaminiai gali turėti priedų ir cheminių medžiagų, kurių ilgalaikio poveikio tyrimai vis dar tęsiami. Radioterapeutas onkologas dr. Wesley Talcott pažymi, jog per didelis riebalų kiekis organizme siejamas su daugiau nei dešimčia skirtingų vėžio formų, o perdirbtų produktų gausa yra viena iš nutukimo priežasčių.
Kaip mityba veikia riziką?
Mityba veikia per keletą tarpusavyje susijusių mechanizmų: kūno svorio kontrolę, uždegimą, insuliną ir medžiagų apykaitą, taip pat žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Tinkama mityba aprūpina organizmą antioksidantais, vitaminais ir skaidulomis, kurios padeda mažinti ląstelių pažeidimus ir reguliuoti uždegiminius procesus.
Todėl pasirinkimai, ypač nuolatiniai, turi reikšmę ilgalaikei rizikai.
Ką rinktis pusryčiams?
Nėra vienos stebuklingos dietos, bet specialistai rekomenduoja pagrindines gaires: kasdien valgyti įvairių daržovių ir vaisių, rinktis pilno grūdo produktus, liesus baltymų šaltinius ir mažiau riebius pieno produktus. Pavyzdžiui, geras pusryčių pasirinkimas – natūralus graikiškas jogurtas su uogomis ir riešutais, kiaušiniai su pilno grūdo duona arba avižinė košė su vaisiais ir riešutais. Tokie patiekalai suteikia baltymų, skaidulų ir palaiko stabilų energijos lygį be staigių cukraus šuolių.
Specialistai primena, kad retkarčiais pasimėgauti saldžiu patiekalu nėra draudžiama – svarbu, kad tokie pasirinkimai nebūtų kasdienis įprotis. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią įtaką sveikatai turi nuolatiniai valgymo modeliai ir bendras gyvenimo būdas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.