Skausmas krūtinėje yra geriausiai žinomas infarkto simptomas, kurį dauguma žmonių sugeba atpažinti. Tačiau galima susidurti ir su tyliu, lėtai vystančiu infarktu, kuris neparodo tradicinių požymių, todėl gali būti nelengva jį nustatyti laiku. Tyliojo infarkto simptomai gali varijuoti nuo virškinimo sutrikimų, pykinimo iki viduriavimo ar bendro negalavimo, kurie dažnai nepastebimi arba klaidingai priskiriami kitiems negalavimams.
„Eurovaistinės” farmacininkė Jelena Deksnienė atkreipia dėmesį į tai, kad nesusiejus šių retesnių simptomų su infarktu, pasekmės gali būti itin rimtos. Ji rekomenduoja susipažinti su širdies ligų požymiais ir įvertinti savo gyvenimo būdą, kuris gali ženkliai paveikti širdies sveikatą.
Tylioji krizė – kaip ji pasireiškia?
Farmacininkės pasakojimas atskleidžia, kad kartais pacientai, jaučiantys pykinimą, skrandžio skausmus ar netikėtą diskomfortą kaklo srityje, gali laikyti tai tik virškinimo sutrikimais ir nevykdyti reikiamų veiksmų. Vienas iš atvejų pasakoja, kaip į vaistinę atėjęs vyras, kenčiantis nuo pykinimo ir skausmo, net nesuprato, jog tai yra infarkto pradžia. Jam atrodė, kad tarsi užveržtas kaklaraištis kaklo srityje, skausmas plito į pečius ir apatinį žandikaulį, tačiau jis gydėsi nuo virškinimo negalavimų. Tačiau iš tiesų šie simptomai rodė sutrikimus širdies kraujagyslėse, kurias reikėjo nedelsti gydyti.
Gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
J. Deksnienė pabrėžia, kad ilgas žalingų įpročių periodas, kaip rūkyti, vartoti alkoholį ar energetinius gėrimus, nesveika mityba ir sutrikęs miego režimas tiesiogiai silpnina širdies funkciją. Pirmieji šie sutrikimai gal ir nepasirodys akivaizdūs, tačiau su laiku širdies raumuo gali patirti rimtų pažeidimų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į fizinio krūvio balansą – pernelyg intensyvios treniruotės gali pakenkti, todėl fizinį aktyvumą būtina didinti palaipsniui ir saikingai.
Veiksmingi būdai stiprinti širdies sveikatą
Vasaros sezonas yra susijęs su dažnesne fizine veikla ir aktyvumu, tačiau karšti orai širdį gali apkrauti labiau, ypač jei ji nėra pasiruošusi tokiai apkrovai.
Todėl verta reguliariai matuoti kraujospūdį, vartoti reikalingus maisto papildus ir užtikrinti nuoseklų miego režimą. Tiems, kurie aktyviai sportuoja ar užsiima ištvermės reikalaujančiomis veiklomis, rekomenduojama vartoti papildus su magniu ir kaliu, kurie padeda atstatyti elektrolitų balansą ir greičiau atsistatyti po fizinio krūvio.
Omega-3 riebalų rūgštys, dažnai žinomos dėl žuvų taukų naudos, yra itin svarbios širdies kraujagyslių ligų prevencijai. Jos padeda mažinti kraujo lipidų kiekį, reguliuoti kraujospūdį bei palaikyti širdies ritmą, kas sumažina infarkto riziką.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti širdies sveikatą
Norint sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, nereikia didelių ir staigių pokyčių. Paprasti, kasdieniai žingsniai gali turėti didelę naudą: gerti daugiau vandens, valgyti daugiau daržovių ir liesesnių patiekalų, taip pat nepamiršti trumpų poilsio akimirkų aktyvios veiklos metu. Toks požiūris padeda ne tik palaikyti širdies sveikatą, bet ir gerina bendrą savijautą bei energijos lygį.
Laiku atpažinti infarkto simptomus – ypač svarbu, nes tylieji arba netradiciniai požymiai gali pasireikšti ne taip akivaizdžiai kaip skausmas krūtinėje. Todėl svarbu neignoruoti kūno siunčiamų signalų, o pastebėjus neįprastą diskomfortą, nedelsti kreiptis į gydytojus ar specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.