Fejerverkų ir petardų sukelti sužalojimai ypač padaugėja šventiniu laikotarpiu, o daugiausia jų registruojama Naujųjų metų naktį. Kauno klinikų medikai pastebi, kad nors prieš kelerius metus tokių traumų buvo mažiau, vėl fiksuojamas didėjimas, o dalis sužalojimų lemia ilgalaikes ar visam gyvenimui išliekančias pasekmes.
Statistika ir dažniausios traumos
Kauno klinikų duomenimis, 2014 m. ambulatoriškai apsilankė 58 fejerverkų ar petardų sužaloti pacientai, iš kurių 20 buvo gydyti ligoninėje, o dėl riešo ir plaštakos traumų stacionare gydyti 6 pacientai. 2017 m. tokių pacientų skaičius išaugo iki 86: 31 pacientas gydytas ligoninėje, stacionare dėl riešo ir plaštakos traumų – 19. 2018 m. ambulatorinių pacientų buvo apie 60, o dėl riešo ir plaštakos traumų stacionare gydyta 42 žmonės. Dauguma rimtų atvejų susiję su rankos, pirštų ir plaštakos pažeidimais, reikalaujančiais plastinių ir rekonstrukcinių intervencijų.
Konkreti rizika: „Dum Bum“
„Pradėjome analizuoti, kodėl taip atsitiko, išsiaiškinome, kad yra naujas herojus rinkoje, tai petarda arba sprogdukas „ [Dum bum](http://www.delfi.lt/temos/dum-bum/)“, – sakė [Kauno klinikų] Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. [Rytis Rimdeika](http://www.delfi.lt/temos/rytis-rimdeika/). Šis pigus gaminys, kurio kaina dažnai neviršija 2 eurų, sveria iki 7 g ir parduodamas internetu. Vienintelis pirkimo reikalavimas – būti sulaukus 16 metų.
Prof. Rimdeika pabrėžia: „Kadangi gaminys atrodo sąlyginai nepavojingas, žmonės neįsiskaito į naudojimo instrukciją ir atsiranda didžiuliai sužalojimai, po kurių žmonės lieka visam gyvenimui sužaloti – be pirštų, nes laikoma rankose ir jis sprogsta“, – pasakojo chirurgas. – Norėjome atkreipti dėmesį į tokius sužalojimus, pasakyti, kad šitie sprogmenys gal ir gali būti parduodami legaliai <...>, tačiau žmonės, naudojantys tokius gaminius, turėtų labai atkreipti dėmesį į naudojimo instrukciją.“
Gydytojas pataria saugos priemones ir aiškias elgesio taisykles: jis sako, kad „Dum Bum“ negalima laikyti rankoje, juos reikėtų padėti saugiu atstumu, padegti per ištiestą ranką ir bėgti kiek įmanoma greičiau nuo to gaminio, kol jis sprogs.
Tačiau realybėje daugelis žmonių laiko uždegtą gaminį rankoje, todėl per 1–2 sek. įvyksta sprogimas, kurio rezultatas – nuplėšti vienas ar keli pirštai, sudraskytos plaštakos.
„Iš tikrųjų žmonės laiko jį uždegtą rankoje, per 1-2 sek. įvyksta sprogimas, kurio rezultatas – nuplėšti vienas ar keli pirštai, sudraskytos plaštakos“, – pasakojo prof. R. Rimdeika. Po tokių sprogimų vietoje lieka mėsos traumos, kurioms gydyti dažnai prireikia daugelio plastikinių operacijų; net ir po kelių intervencijų plaštaka gali likti nefunkcionali.
Ką daryti tėvams ir artimiesiems
Chirurgas ragina tėvus ir kitus šeimos narius atidžiai tikrinti, ką vaikai turi kišenėse ar namuose. „Noriu atkreipti dėmesį žmonų, mamų, kurių vaikai arba vyrai prisipirko tokių sprogdukų – jūs šeimoje galite turėti žmogų su negalia, jei leisite, kad šie pavojingi sprogmenys, petardos, fejerverkai bus naudojami neatsargiai“, – įspėja gydytojas. Geriausias sprendimas – nepalikti tokio tipo sprogmenų pasiekiamuose vaikams, iš anksto aptarti saugumo taisykles ir, jei įmanoma, vengti jų naudojimo namų ar nedidelėse, sporto salėms ar privačiose erdvėse, kur gretimų žmonių saugumas negali būti užtikrintas.
Trumpai: tikrinkite kišenes ir saugokite rankas – vienas nerūpestingas sprendimas gali pakeisti visą gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.