Migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą bei darbines galimybes. Jos priepuoliai pasižymi pasikartojančiu, dažnai vienpusiu ir pulsuojančiu galvos skausmu, kurį lydi pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui. Nors diagnozė dažniausiai nustatoma pagal simptomus ir ligos istoriją, gydytojai pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į galimas provokuojančias priežastis ir tinkamai jas ištirti.
Kas lemia didesnį sergamumą?
Yra gerai žinoma, kad migrena dažniau serga moterys ir paauglės mergaitės. „Migrena itin dažnai pasitaiko paauglėms mergaitėms ir moterims. Tyrimai rodo, kad paauglystėje mergaitės migrena serga žymiai dažniau nei berniukai, o vaikystėje prasidėjusi migrena iki pilnametystės išlieka apie 65 proc. mergaičių ir tik apie 21 proc. berniukų.
Manoma, kad šį lyčių skirtumą daugiausia lemia hormoniniai pokyčiai brendimo metu ir per menstruacinį ciklą, kurie gali veikti smegenų mechanizmus, susijusius su migrenos atsiradimu”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” laboratorinės medicinos gydytoja **Eglė MARCIUŠKIENĖ**.
Hormonai ir skydliaukės reikšmė
Hormoniniai svyravimai – tiek lytinių hormonų, tiek skydliaukės veiklos pokyčiai – gali didinti migrenos dažnį. Gydytoja pažymi: „Hipotireozė, rečiau hipertireozė, gali būti susijusi su galvos skausmais – šis simptomas pasireiškia apie 14 proc. hipotireozės atvejų. Skydliaukės hormonų pokyčiai ir antikūnų (ATPO) nustatymas padeda diagnozuoti skydliaukės sutrikimus.
Galvos skausmas yra įtrauktas į skydliaukės disfunkcijos simptomų sąrašą, o Tarptautinėje galvos skausmo klasifikacijoje hipotireozės sukeltas galvos skausmas turi atskirą kategoriją.
Kai kurie tyrimai rodo, kad skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi sergant lėtiniu kasdieniu galvos skausmu”, – dėsto gydytoja.
Stresas, miegas ir imuninės priežastys
Streso hormonai, miego ir budrumo ciklo reguliatoriai (kortizolis, melatoninas) taip pat svarbūs. Ilgalaikis stresas ar miego sutrikimai gali sumažinti skausmo toleranciją ir padidinti priepuolių dažnį.
Be to, autoimuninės ligos ar infekcijos gali lydėti galvos skausmus, todėl esant indikacijoms atliekami imunologiniai ir infekcijų žymenų tyrimai.
Žarnyno mikrobiota ir maisto jautrumas
Vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir migrenos. „Pavyzdžiui, vaikams, sergantiems migrena, aptikti bakterijų, susijusių su triptofano metabolizmu, skirtumai. Taip pat nustatytas didesnis Helicobacterpylori infekcijos paplitimas, sumažėjusi mikrobiotos įvairovė ir uždegimą skatinančių bakterijų dominavimas”, – teigia gydytoja. Be to, tam tikri maisto komponentai (tiraminas, nitratai) ar alergijos gali provokuoti priepuolius, o jautrumas maistui dažnai pasireiškia uždelstomis reakcijomis.
Tyrimai, vaizdinė diagnostika ir kada kreiptis
Dažniausiai migrenai skirti kraujo tyrimai neleidžia tiesiogiai patvirtinti diagnozės, tačiau padeda atmesti kitas priežastis. „Laboratoriniai kraujo tyrimai migrenos nediagnozuoja, tačiau gali padėti nustatyti kitas galvos skausmo priežastis. Dažniausiai atliekami rutininiai tyrimai leidžia įvertinti bendrą paciento būklę ir atmesti ligas, galinčias sukelti ar sustiprinti galvos skausmą.
Dažniausiai rekomenduojami tyrimai: bendras kraujo tyrimas (BKT), biocheminiai rodikliai (gliukozė, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai), uždegimo žymenys, mitybos trūkumo bei skydliaukės veiklos rodikliai. Rečiau tiriami lytiniai hormonai, autoimuninių ligų žymenys ar infekcijų sukėlėjai”, – teigia E. Marciuškienė.
Vaizdiniai tyrimai (MRT/KT) reikalingi tik esant įspėjamiesiems simptomams: staigus labai stiprus skausmas, karščiavimas, neurologiniai simptomai, pirmą kartą pasireiškęs stiprus skausmas vyresnio amžiaus pacientams ar blogėjant simptomams.
Migrenos valdymas
Migrenos gydymo tikslas – mažinti priepuolių intensyvumą ir dažnį. Tai apima gyvenimo būdo korekcijas (miego režimas, streso valdymas, mitybos pakeitimai), papildų skyrimą esant trūkumams bei profilaktinius vaistus, jei priepuoliai dažni. Svarbu bendradarbiauti su specialistu ir individualizuoti gydymą remiantis tyrimų rezultatais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.