Kas galėtų pakeisti Gitaną Nausėdą? Politologai jau vardija galimus kandidatus
Nors iki kitų Lietuvos prezidento rinkimų dar liko keleri metai, politinėje erdvėje jau prasidėjo diskusijos apie galimus kandidatus, kurie 2029 metais galėtų siekti aukščiausio valstybės posto. Tarp dažniausiai minimų pavardžių atsiduria buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas bei visuomenininkas Andrius Tapinas. Tokias diskusijas paskatino ne tik viešos apklausos, bet ir ekspertų vertinimai apie galimus politinius scenarijus artimiausiais metais.
Politologai pabrėžia, kad dabartiniai svarstymai dar nereiškia realios rinkimų kovos pradžios. Iki prezidento rinkimų Lietuvoje dar įvyks savivaldos bei Seimo rinkimai, kurie gali iš esmės pakeisti politinį žemėlapį ir būsimų kandidatų planus.
Dabartinės apklausos dar neparodo tikrosios situacijos
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šiandien skelbiami gyventojų vertinimai neturėtų būti laikomi tiesioginiais prezidentinių rinkimų reitingais.
Pasak jos, iki 2029 metų politinė situacija gali ne kartą pasikeisti. Didelę reikšmę turės 2028 metų Seimo rinkimai, po kurių paaiškės, kokios partijos formuos valdžią, kas taps premjeru ir kokie politikai užims svarbiausius valstybės postus. Būtent tai gali nulemti, kurie asmenys apskritai nuspręs dalyvauti prezidento rinkimuose.
Ekspertė pažymi, kad Lietuvos prezidento rinkimuose tradiciškai geriausiai sekasi kandidatams, kurie nėra stipriai siejami su konkrečiomis partijomis. Tokie kandidatai dažnai sulaukia platesnio visuomenės palaikymo ir sugeba pritraukti įvairių politinių pažiūrų rinkėjus.
„Paprastai rinkimuose būna tas ryškus nepartinis kandidatas kaip vienas rinkimų favoritas arba vienas iš lyderių“, – teigė R. Urbonaitė.
Ieškoma naujo nepartinio lyderio
Politologų vertinimu, dalis politinių jėgų jau dabar gali ieškoti visuomenei priimtino kandidato, kuris oficialiai nebūtų glaudžiai susijęs su partijomis, tačiau sulauktų jų palaikymo.
R. Urbonaitės teigimu, tokie kandidatai nėra sukuriami per kelis mėnesius.
Norint tapti rimtu pretendentu į prezidento postą, reikia ilgalaikio matomumo viešojoje erdvėje, visuomenės pasitikėjimo ir aiškaus įvaizdžio formavimo.
„Tokie kandidatai konstruojami kaip socialiniai konstruktai gerokai anksčiau, nes įvedimui į rinką reikia laiko“, – aiškino politologė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos politikoje dar nėra aiškiai matomos „antrosios Nausėdos versijos“ – žmogaus, kuris turėtų panašų visuomenės pasitikėjimo lygį ir galėtų natūraliai perimti lyderio vaidmenį.
Tarp galimų kandidatų minimas Andrius Tapinas
Vis dažniau viešose diskusijose pasirodo ir visuomenininkų pavardės. Vienas dažniausiai minimų asmenų – „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, kuris pastaraisiais metais aktyviai dalyvavo įvairiose viešose iniciatyvose, atliko rezonansinius žurnalistinius tyrimus ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Rima Urbonaitė pastebi, kad tiek Andrius Tapinas, tiek kai kurie kiti visuomenės veikėjai kol kas nėra davę signalų, jog rimtai svarstytų prezidentinę kampaniją.
Vis dėlto politologas Matas Baltrukevičius neatmeta galimybės, kad visuomenininkas teoriškai galėtų tapti rimtu kandidatu.
Anot jo, Tapino įtaka viešajame gyvenime per pastaruosius metus išaugo, o jo vykdyti tyrimai ir iniciatyvos sulaukė didelio rezonanso.
„Sunku pasakyti, ką jis nuspręs, bet turbūt, kad nereikėtų į tai žiūrėti, kad čia yra garantuotas kandidatas į prezidentus“, – sakė M. Baltrukevičius.
Politologo vertinimu, jei A. Tapinas vis dėlto nuspręstų dalyvauti rinkimuose, jis galėtų patekti tarp ryškiausių kandidatų.
Kokia būtų Lauryno Kasčiūno strategija?
Tarp potencialių kandidatų dažnai minima ir konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno pavardė. Tačiau jo galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose gali lemti artimiausi Seimo rinkimai.
Politologai svarsto, kad jei po 2028 metų rinkimų konservatoriai formuotų valdančiąją daugumą, o Laurynas Kasčiūnas pretenduotų į premjero postą, kandidatavimas prezidento rinkimuose netrukus po Vyriausybės suformavimo atrodytų mažai tikėtinas.
Todėl gali susiklostyti situacija, kai partija prezidento rinkimuose ieškos kito kandidato arba rems visuomenėje gerai vertinamą nepartinį asmenį.
Ar Ingrida Šimonytė ryžtųsi dar vienam bandymui?
Tarp realiausių galimų pretendentų ir toliau išlieka buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji jau buvo viena pagrindinių Gitano Nausėdos varžovių ankstesniuose prezidento rinkimuose ir turi didelį žinomumą šalies mastu.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad nėra aišku, ar pati politikė norėtų dar kartą dalyvauti tokio masto rinkimuose. Daug kas priklausys nuo jos vaidmens partijoje, asmeninių planų ir bendros politinės situacijos artėjant 2029 metams.
Prezidento rinkimų favoritai gali dar ne kartą pasikeisti
Analitikai sutaria, kad dabartiniai svarstymai yra daugiau politinių tendencijų stebėjimas nei tikrų kandidatų sąrašo formavimas. Lietuvos politikoje per trejus metus gali atsirasti naujų lyderių, o šiandien mažiau matomi visuomenės veikėjai gali tapti rimtais pretendentais į prezidento postą.
Pastarųjų mėnesių apklausos rodo, kad dalis gyventojų prezidento pareigose matytų Ingridą Šimonytę, Lauryną Kasčiūną arba Andrių Tapiną. Tačiau politologai pabrėžia, kad iki rinkimų likęs laikas yra pakankamai ilgas, todėl galutinis kandidatų sąrašas gali atrodyti visiškai kitaip nei šiandien.
Kol kas aišku tik viena – diskusijos apie tai, kas ateityje galėtų pakeisti Gitaną Nausėdą, jau prasidėjo, o artimiausi politiniai įvykiai turės didelę įtaką tam, kokias pavardes rinkėjai matys prezidento rinkimų biuleteniuose po kelerių metų.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.