Regėjimo sutrikimai dažnai ima kamuoti sulaukus keturiasdešimties metų, kai organų funkcijos pradeda silpti. Vienas dažniausių tokio amžiaus žmonių išgyvenamų regėjimo pakitimų yra vadinamoji senatvinė toliaregystė arba persiopėja. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ pabrėžia, kad šis sutrikimas pasireiškia prarandu gebėjimu aiškiai matyti arti esančius objektus.
Kas yra senatvinė toliaregystė?
Senatvinė toliaregystė, arba mediciniškai vadinama presbiopija, yra regėjimo problema, kai akys nebegali susikoncentruoti į arti esančius objektus. Tai pasireiškia vaizdo išsiliejimu, reikalauja nuolat ištiesti rankas skaitymui arba naudojimo padidinimo priemones. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia nuo 40 metų amžiaus ir didžioji dalis vyresnių žmonių anksčiau ar vėliau susiduria su šia problema.
Diagnozė ir priežiūra
Pasak A. Unikausko, svarbu laiku atpažinti regos pokyčius ir pasitikrinti akis pas oftalmologą, kadangi dauguma žmonių perka akinius be specialisto paskyrimo ir dažnai pasirenka netinkamus stiprumo lęšius, o tai ne tik neprisideda prie regos gerinimo, bet ir gali pakenkti akių būklei. Neatidžiai pasirūpinus rega, uždelsti gydymo arba praleidžiant specialistų konsultacijas, galima tik dar labiau pabloginti akies funkcijas.
Nustebinančios priežastys ir gyvenimo būdas
Regėjimo kokybę lemia ne tik amžius, bet ir gyvenimo būdas. Pasak gydytojo, nepakankamas akių raumenų lavinimas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis kavos ir cukraus kiekis mityboje, skatina organizmo oksidaciją ir dehidrataciją, kas neigiamai paveikia akių sveikatą. Be to, kai kurių vaistų, pavyzdžiui, antihistamininių, antidepresantų ar diuretikų vartojimas didina senatvinės toliaregystės riziką.
Pratimai, kurie padeda išlaikyti regėjimą
Specialistas pataria kasdien daryti paprastą pratimą, kuris efektyviai stiprina akių raumenis bei gerina jų lankstumą. Reikėtų paimti rašiklį, laikyti jį veido lygyje arti savęs ir sufokusuoti žvilgsnį.
Išlaikykite vaizdą aiškų kelias dešimtis sekundžių, o po to žvilgsnį perkelkite į tolį ir taip keiskite fokusą kelis kartus. Šis pratimas ne tik atpalaiduoja, bet ir stiprina akių raumenis, padėdamas ilgiau išlaikyti aiškią regą.
Akių sveikata priklauso nuo mūsų pačių
Profesorius primena, kad akių sveikata – tai ne tik genetikos reikalas, bet ir mūsų gyvenimo būdo rezultatas. Regos būklę galime ženkliai pagerinti ar pabloginti patys, todėl svarbu skirti laiko akių priežiūrai, palaikyti sveiką mitybą, atsisakyti žalingų įpročių ir reguliariai lankytis pas specialistus. Toks holistinis požiūris padės išsaugoti gerą regėjimą kuo ilgiau, nepriklausomai nuo amžiaus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.