Higienos instituto naujausi duomenys atkreipia dėmesį į nuoseklų moterų sergamumo augimą Lietuvoje ir į tai, kad pagrindinė mirčių priežastis išlieka kraujotakos sistemos ligos. Statistikos duomenys rodo skirtingas sergamumo ir mirtingumo tendencijas pagal amžiaus grupes ir gyvenamąją vietą, todėl svarbu aptarti tiek ligų profilaktiką, tiek prieinamumą ankstyvai diagnostikai.
Sergamumo ir mirtingumo duomenys
Pagal išankstinius 2025 m. rodiklius, 1 000 moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis siekė apie 307 atvejus 1 000. Iš visų 2025 m. mirusių moterų 57,4 proc. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. Nors pastaraisiais metais stebimas bendras mirtingumo nuo kraujotakos ligų mažėjimas, moterys vis dar išlieka pažeidžiamesnė grupė.
Didžiausi sergamumo rodikliai fiksuojami 45 metų ir vyresnėms moterims, tačiau nerimą kelia ir padidėjęs sergamumas 18–44 metų amžiaus grupėje. Šios tendencijos rodo, kad sveikatos rizikos ir gyvenimo būdo veiksniai veikia plačiai ir jaunėjančiose amžiaus grupėse.
Kokios ligos dominuoja?
Moterims dažniau diagnozuojamos hipertenzinės ligos, cerebrovaskulinės ligos, širdies nepakankamumas bei venų varikozė. Vyrams dažniau nustatomos tokios sunkesnės širdies ir kraujagyslių ligos kaip miokardo infarktas ar aterosklerozė. Kalbant apie onkologiją, viena svarbiausių moterų mirčių priežasčių išlieka krūties ir gimdos kaklelio vėžys: 2025 m. nuo krūties vėžio mirė 36,6 atvejo / 100 000 moterų, o nuo gimdos kaklelio – 10,1 / 100 000. Taip pat pastebimos skirtumų erdvėje tendencijos – mirtingumas nuo krūties vėžio didesnis miestuose, o nuo gimdos kaklelio vėžio dažniau miršta kaimo vietovėse gyvenančios moterys.
Prevencija ir praktinės rekomendacijos
Higienos instituto specialistai pabrėžia profilaktikos svarbą: reguliarūs sveikatos patikrinimai ir dalyvavimas prevencinėse programose leidžia anksti nustatyti ligas ir užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos aprėptis 2025 m. pasiekė 76,3 proc., tačiau krūties vėžio prevencijos programoje dalyvauja tik kiek daugiau nei pusė tikslinės grupės moterų.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose moterų aktyvumas mažėja – 2025 m. dalyvavo 33,6 proc., kai 2021 m. rodiklis buvo 41,7 proc.
Praktiniai patarimai: reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cholesterolį, dalyvauti krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikrose, laikytis sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijų, nerūkyti ir, esant galimybei, pasinaudoti vakcinacijos nuo ŽPV galimybėmis. Prevencinės priemonės ne tik mažina individualią mirtingumo riziką, bet ir mažina sveikatos sistemos apkrovą bei gerina visuomenės gyvenimo kokybę.
Ilgalaikė atsvara sergamumui reiškia investicijas į prevenciją, sveikatos švietimą ir lengvą prieigą prie ankstyvos diagnostikos programų, ypač mažiau aptarnaujamose kaimo vietovėse bei jaunų moterų grupėse. Specialistų raginimas aiškus – nelaukti simptomų, rūpintis savo sveikata šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.