Hipotireozė – dažnas skydliaukės funkcijos sutrikimas, kuriuo serga tūkstančiai žmonių. Nors daugeliui šios ligos požymiai gali atrodyti nežymūs arba palaikomi gyvenimo ritmo pokyčių pasekme, ilgainiui nepastebėta ir negydoma hipotireozė gali reikšmingai paveikti kasdienę žmogaus savijautą, medžiagų apykaitą ir bendrą sveikatą.
Kas yra hipotireozė?
„Kaklo priekyje esanti drugelio formos skydliaukė gamina labai aktyvias medžiagas – hormonus, kuriuos išskiria į kraują. Ji organizme yra tarsi reguliuojantis eismą šviesoforas.
Kol jis veikia – judėjimas vyksta nenutrūkstama tvarkinga eiga, o sugedus – ilgainiui įsivyrauja chaosas“, – primena dr. L.Zabulienė. Kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai hormonų, organizmo funkcijos sulėtėja, o tai pasireiškia įvairiais simptomais nuo nuovargio iki virškinimo sutrikimų ir hormoninių pokyčių.
Kaip atpažinti simptomus?
Hipotireozė dažnai prasideda pamažu. Dažniausi požymiai: nuovargis, mieguistumas, vangumas, atminties ar koncentracijos sutrikimai, sausa oda, plaukų plonėjimas, veido paburkimas, gerklės ar balso pakitimai, svorio augimas be akivaizdžių priežasčių, užkietėję viduriai, menstruacijų sutrikimai. Kai kuriems žmonėms gyvenimas ima atrodyti sulėtėjęs, lyg „sustabdytas“ – tai dažnas subjektyvus jausmas sergant hipotireoze.
Kas yra rizikos grupė?
Apytiksliai 8 proc. suaugusiųjų Europoje turi sulėtėjusią skydliaukės funkciją. Moterys serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai. Vyresnis amžius (virš 60–65 m.), šeiminė anamnezė, nėštumas, gimdymas, menopauzė, buvę spinduliniai gydymai galvos ir kaklo srityje, kitos autoimuninės ar genetinės ligos – visi šie veiksniai padidina riziką. Dalis atvejų nustatoma atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus.
Diagnostika ir gydymas
„– Gyventi sergant hipotireoze reikia mokytis – tiksli ir teisinga informacija yra šios ligos kontrolės sėkmės raktas.“ Diagnozei nustatyti būtini laboratoriniai tyrimai: tireotropinis hormonas (TTH), laisvasis tiroksinas (fT4) ir laisvasis trijodtironinas (fT3). Sveiko žmogaus TTH norma paprastai svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l, tačiau ribos gali skirtis pagal amžių ir nėštumą.
Taip pat svarbu tirti antikūnus prieš skydliaukės audinį – jų buvimas gerokai padidina hipotireozės riziką (moterys ~8 kartus, vyrai net iki 25 kartų).
Gydymas – paprastai kasdien vartojami sintetiniai skydliaukės hormonai, kurie atstato trūkstamą hormoninę funkciją. Dauguma pacientų geresnę savijautą pajunta per kelias savaites, tačiau gydymas dažniausiai tęsiamas visą gyvenimą ir reikalauja reguliarių kontrolinių tyrimų bei dosės korekcijų.
Prevencija ir paciento vaidmuo
Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, vengti tiek jodo trūkumo, tiek pertekliaus, ypač sergant autoimuniniu tiroiditu. Pacientams rekomenduojama vesti skydliaukės rodiklių dienyną: tai padeda sekti TTH ir fT4 rodmenis, vaistų dozių pokyčius ir savijautos ryšį su gydymu. Ankstyvas simptomų atpažinimas, reguliarūs kraujo tyrimai ir nuoseklus gydymo laikymasis leidžia išsaugoti gyvenimo kokybę ir sugrąžina energiją bei gyvenimo džiaugsmą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.