Migrena yra daugiau nei vienkartinis galvos skausmas – tai dažnai pasikartojantis, gyvenimo kokybę menkinantis sutrikimas. Nors priepuolių priežastys gali būti įvairios, kai kurių pacientų praktikoje neretai išryškėja tam tikri maisto produktai kaip provokatoriai. Svarbu pabrėžti, kad jautrumas yra individualus, o mitybos įtaka migrenai skiriasi tarp žmonių.
10 maisto produktų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
1. Žemės riešutų sviestas. Riešutuose ir jų produktuose randama aminorūgštis fenilalaninas, kuri gali veikti kraujagyslių tonusą ir kai kuriems asmenims prisidėti prie priepuolio pradžios.
2. Alkoholis. Ypač dažnai minimas raudonasis vynas dėl taninų ir fenolinių junginių, tačiau bet koks alkoholis gali skatinti dehidrataciją ir taip provokuoti galvos skausmą.
3. Kofeinas. Kofeino poveikis dviprasmis: nedidelė dozė gali trumpam palengvinti skausmą, tačiau didelis kiekis arba staigus jo atsisakymas gali sukelti priepuolį.
4. Brandinti sūriai. Čederis, kamamberas, gorgonzola ir kiti brandinti sūriai turi tiramino – junginio, galinčio paveikti nervų sistemos veiklą ir kai kuriems sukelti priepuolius.
5. Perdirbta mėsa. Vytinti mėsos gaminiai, dešrelės ir kiti konservuoti produktai dažnai turi natrio nitratų arba kitų priedų, kurie kai kuriais atvejais siejami su migrena.
6. Mononatrio glutamatas (MSG). Šis skonio stipriklis kai kuriems žmonėms sukelia jautrumą, pasireiškiantį galvos skausmu, nors moksliniai duomenys yra nevienareikšmiški.
7. Citrusiniai vaisiai. Apelsinai, greipfrutai ir citrinos kartais minimi kaip provokatoriai, tačiau tiesioginių ir vienareikšmiškų įrodymų trūksta – poveikis priklauso nuo individualios reakcijos.
8. Aspartamas. Dirbtinis saldiklis, plačiai naudojamas dietiniuose gėrimuose ir „light“ produktuose; dalis žmonių praneša apie susijusius galvos skausmus.
9. Ankštiniai produktai. Pupelės, žirniai ir lęšiai kai kuriems sukelia nepageidaujamų reakcijų, tačiau mechanizmas nėra pilnai aiškus.
10. Šokoladas. Nors dažnai kaltinamas dėl migrenos, tyrimai neatmeta, jog potraukis šokoladui gali būti ne priežastis, o prodrominis simptomas – troškulys ar šaukimas prieš prasidedant atakai.
Kaip atpažinti ir valdyti maisto provokatorius
Visuomet pravartu vesti maisto ir simptomų dienoraštį: fiksuokite suvartotus produktus, priepuolio laiką ir kitus galimus veiksnius (miegas, stresas, menstruacijos). Jei įtariate tam tikrą produktą, taikykite sistemingą eliminacijos metodą – pašalinkite įtariamą produktą 2–6 savaites ir stebėkite pokyčius. Grįžtant prie produkto, stebėkite, ar simptomai atsikartoja. Taip pat svarbu užtikrinti nuolatinį skysčių vartojimą, riboti alkoholio ir nekontroliuojamai vartojamo kofeino kiekį bei tartis su gydytoju dėl tolesnės diagnostikos ir gydymo, ypač jei priepuoliai dažni ar stiprūs.
Galiausiai prisiminkite: nėra universalaus draudimo visiems pacientams. Individualus požiūris, nuoseklus stebėjimas ir bendradarbiavimas su specialistu padeda rasti veiksmingiausią sprendimą kiekvienam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.